įsimąstytoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsimąstytoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsimąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstytoja	įsimąstytojos
kilm.	įsimąstytojos	įsimąstytojų
naud.	įsimąstytojai	įsimąstytojoms
gal.	įsimąstytoją	įsimąstytojas
įnag.	įsimąstytoja	įsimąstytojomis
viet.	įsimąstytojoje	įsimąstytojose
šauksm.	įsimąstytoja	įsimąstytojos

• Skiemenys: į-si-mąs-ty-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įsimąstytojas.

įsimąstytoja

1. ta, kuri įsimąsto

Etimologija

<= įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  įsimąstytoja: bendrai

---