įsimąstytu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimąstytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimąstytas, mot. g. įsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstytas	įsimąstyti	įsimąstyta	įsimąstytos	įsimąstyta	-
kilm.	įsimąstyto	įsimąstytų	įsimąstytos	įsimąstytų	-	-
naud.	įsimąstytam	įsimąstytiems	įsimąstytai	įsimąstytoms	-	-
gal.	įsimąstytą	įsimąstytus	įsimąstytą	įsimąstytas	-	-
įnag.	įsimąstytu	įsimąstytais	įsimąstyta	įsimąstytomis	-	-
viet.	įsimąstytame	įsimąstytuose	įsimąstytoje	įsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstytasis	įsimąstytieji	įsimąstytoji	įsimąstytosios	-	-
kilm.	įsimąstytojo	įsimąstytųjų	įsimąstytosios	įsimąstytųjų	-	-
naud.	įsimąstytajam	įsimąstytiesiems	įsimąstytajai	įsimąstytosioms	-	-
gal.	įsimąstytąjį	įsimąstytuosius	įsimąstytąją	įsimąstytąsias	-	-
įnag.	įsimąstytuoju	įsimąstytaisiais	įsimąstytąja	įsimąstytosiomis	-	-
viet.	įsimąstytajame	įsimąstytuosiuose	įsimąstytojoje	įsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimąstytas, mot. g. įsimąstyta.
• Skiemenys: į-si-mąs-ty-tu

įsimąstytu

1. tas, kurį įsimąstė

Etimologija

<= įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---