įsimiegamajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimiegamajam (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimiegamas, mot. g. įsimiegama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimiegamas	įsimiegami	įsimiegama	įsimiegamos	įsimiegama	-
kilm.	įsimiegamo	įsimiegamų	įsimiegamos	įsimiegamų	-	-
naud.	įsimiegamam	įsimiegamiems	įsimiegamai	įsimiegamoms	-	-
gal.	įsimiegamą	įsimiegamus	įsimiegamą	įsimiegamas	-	-
įnag.	įsimiegamu	įsimiegamais	įsimiegama	įsimiegamomis	-	-
viet.	įsimiegamame	įsimiegamuose	įsimiegamoje	įsimiegamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimiegamasis	įsimiegamieji	įsimiegamoji	įsimiegamosios	-	-
kilm.	įsimiegamojo	įsimiegamųjų	įsimiegamosios	įsimiegamųjų	-	-
naud.	įsimiegamajam	įsimiegamiesiems	įsimiegamajai	įsimiegamosioms	-	-
gal.	įsimiegamąjį	įsimiegamuosius	įsimiegamąją	įsimiegamąsias	-	-
įnag.	įsimiegamuoju	įsimiegamaisiais	įsimiegamąja	įsimiegamosiomis	-	-
viet.	įsimiegamajame	įsimiegamuosiuose	įsimiegamojoje	įsimiegamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimiegamas, mot. g. įsimiegama.
• Skiemenys: į-si-mie-ga-ma-jam

įsimiegamajam

1. tas, kurį įsimiega

Etimologija

<= įsimiegoti, įsimiega, įsimiegojo <= į- + sangrž. si- + miegoti, miega, miegojo

---