įsimiegančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimiegančių (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimiegantis, mot. g. įsimieganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimiegąs, įsimiegantis	įsimiegą, įsimiegantys	įsimieganti	įsimiegančios	-	įsimiegą
kilm.	įsimiegančio	įsimiegančių	įsimiegančios	įsimiegančių	-	-
naud.	įsimiegančiam	įsimiegantiems, įsimiegantiem	įsimiegančiai	įsimiegančioms, įsimiegančiom	-	-
gal.	įsimiegantį	įsimiegančius	įsimiegančią	įsimiegančias	-	-
įnag.	įsimiegančiu	įsimiegančiais	įsimiegančia	įsimiegančiomis	-	-
viet.	įsimiegančiame, įsimiegančiam	įsimiegančiuose, įsimiegančiuos	įsimiegančioje, įsimiegančioj	įsimiegančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimiegantysis	įsimiegantieji	įsimiegančioji	įsimiegančiosios	-	-
kilm.	įsimiegančiojo	įsimiegančiųjų	įsimiegančiosios	įsimiegančiųjų	-	-
naud.	įsimiegančiajam	įsimiegantiesiems	įsimiegančiajai	įsimiegančiosioms	-	-
gal.	įsimiegantįjį	įsimiegančiuosius	įsimiegančiąją	įsimiegančiąsias	-	-
įnag.	įsimiegančiuoju	įsimiegančiaisiais	įsimiegančiąja	įsimiegančiosiomis	-	-
viet.	įsimiegančiajame	įsimiegančiuosiuose	įsimiegančiojoje	įsimiegančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimiegantis, mot. g. įsimieganti.
• Skiemenys: į-si-mie-gan-čių

įsimiegančių

1. tas, kuris įsimiega

Etimologija

<= įsimiegoti, įsimiega, įsimiegojo <= į- + sangrž. si- + miegoti, miega, miegojo

---