įsimigdavusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimigdavusiąja (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimigdavęs, mot. g. įsimigdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigdavęs	įsimigdavę	įsimigdavusi, įsimigdavus	įsimigdavusios	-	įsimigdavę
kilm.	įsimigdavusio	įsimigdavusių	įsimigdavusios	įsimigdavusių	-	-
naud.	įsimigdavusiam	įsimigdavusiems	įsimigdavusiai	įsimigdavusioms	-	-
gal.	įsimigdavusį	įsimigdavusius	įsimigdavusią	įsimigdavusias	-	-
įnag.	įsimigdavusiu	įsimigdavusiais	įsimigdavusia	įsimigdavusiomis	-	-
viet.	įsimigdavusiame	įsimigdavusiuose	įsimigdavusioje	įsimigdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigdavusysis	įsimigdavusieji	įsimigdavusioji	įsimigdavusiosios	-	-
kilm.	įsimigdavusiojo	įsimigdavusiųjų	įsimigdavusiosios	įsimigdavusiųjų	-	-
naud.	įsimigdavusiajam	įsimigdavusiesiems	įsimigdavusiajai	įsimigdavusiosioms	-	-
gal.	įsimigdavusįjį	įsimigdavusiuosius	įsimigdavusiąją	įsimigdavusiąsias	-	-
įnag.	įsimigdavusiuoju	įsimigdavusiaisiais	įsimigdavusiąja	įsimigdavusiosiomis	-	-
viet.	įsimigdavusiajame	įsimigdavusiuosiuose	įsimigdavusiojoje	įsimigdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimigdavęs, mot. g. įsimigdavusi.
• Skiemenys: į-si-mig-da-vu-sią-ja

įsimigdavusiąja

1. ta, kuri įsimigdavo

Etimologija

<= įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---