įsimigsiančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimigsiančiame (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimigsiantis, mot. g. įsimigsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigsiąs, įsimigsiantis	įsimigsią, įsimigsiantys	įsimigsianti	įsimigsiančios	-	įsimigsią
kilm.	įsimigsiančio	įsimigsiančių	įsimigsiančios	įsimigsiančių	-	-
naud.	įsimigsiančiam	įsimigsiantiems, įsimigsiantiem	įsimigsiančiai	įsimigsiančioms, įsimigsiančiom	-	-
gal.	įsimigsiantį	įsimigsiančius	įsimigsiančią	įsimigsiančias	-	-
įnag.	įsimigsiančiu	įsimigsiančiais	įsimigsiančia	įsimigsiančiomis	-	-
viet.	įsimigsiančiame, įsimigsiančiam	įsimigsiančiuose, įsimigsiančiuos	įsimigsiančioje, įsimigsiančioj	įsimigsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigsiantysis	įsimigsiantieji	įsimigsiančioji	įsimigsiančiosios	-	-
kilm.	įsimigsiančiojo	įsimigsiančiųjų	įsimigsiančiosios	įsimigsiančiųjų	-	-
naud.	įsimigsiančiajam	įsimigsiantiesiems	įsimigsiančiajai	įsimigsiančiosioms	-	-
gal.	įsimigsiantįjį	įsimigsiančiuosius	įsimigsiančiąją	įsimigsiančiąsias	-	-
įnag.	įsimigsiančiuoju	įsimigsiančiaisiais	įsimigsiančiąja	įsimigsiančiosiomis	-	-
viet.	įsimigsiančiajame	įsimigsiančiuosiuose	įsimigsiančiojoje	įsimigsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimigsiantis, mot. g. įsimigsianti.
• Skiemenys: į-si-mig-sian-čia-me

įsimigsiančiame

1. tas, kuris įsimigs

Etimologija

<= įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---