įsimigusiai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimigusiai (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimigęs, mot. g. įsimigusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigęs	įsimigę	įsimigusi, įsimigus	įsimigusios	-	įsimigę
kilm.	įsimigusio	įsimigusių	įsimigusios	įsimigusių	-	-
naud.	įsimigusiam	įsimigusiems	įsimigusiai	įsimigusioms	-	-
gal.	įsimigusį	įsimigusius	įsimigusią	įsimigusias	-	-
įnag.	įsimigusiu	įsimigusiais	įsimigusia	įsimigusiomis	-	-
viet.	įsimigusiame	įsimigusiuose	įsimigusioje	įsimigusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigusysis	įsimigusieji	įsimigusioji	įsimigusiosios	-	-
kilm.	įsimigusiojo	įsimigusiųjų	įsimigusiosios	įsimigusiųjų	-	-
naud.	įsimigusiajam	įsimigusiesiems	įsimigusiajai	įsimigusiosioms	-	-
gal.	įsimigusįjį	įsimigusiuosius	įsimigusiąją	įsimigusiąsias	-	-
įnag.	įsimigusiuoju	įsimigusiaisiais	įsimigusiąja	įsimigusiosiomis	-	-
viet.	įsimigusiajame	įsimigusiuosiuose	įsimigusiojoje	įsimigusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimigęs, mot. g. įsimigusi.
• Skiemenys: į-si-mi-gu-siai

įsimigusiai

1. ta, kuri įsimigo

Etimologija

<= įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---