įsimokėdavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimokėdavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimokėdavęs, mot. g. įsimokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėdavęs	įsimokėdavę	įsimokėdavusi, įsimokėdavus	įsimokėdavusios	-	įsimokėdavę
kilm.	įsimokėdavusio	įsimokėdavusių	įsimokėdavusios	įsimokėdavusių	-	-
naud.	įsimokėdavusiam	įsimokėdavusiems	įsimokėdavusiai	įsimokėdavusioms	-	-
gal.	įsimokėdavusį	įsimokėdavusius	įsimokėdavusią	įsimokėdavusias	-	-
įnag.	įsimokėdavusiu	įsimokėdavusiais	įsimokėdavusia	įsimokėdavusiomis	-	-
viet.	įsimokėdavusiame	įsimokėdavusiuose	įsimokėdavusioje	įsimokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėdavusysis	įsimokėdavusieji	įsimokėdavusioji	įsimokėdavusiosios	-	-
kilm.	įsimokėdavusiojo	įsimokėdavusiųjų	įsimokėdavusiosios	įsimokėdavusiųjų	-	-
naud.	įsimokėdavusiajam	įsimokėdavusiesiems	įsimokėdavusiajai	įsimokėdavusiosioms	-	-
gal.	įsimokėdavusįjį	įsimokėdavusiuosius	įsimokėdavusiąją	įsimokėdavusiąsias	-	-
įnag.	įsimokėdavusiuoju	įsimokėdavusiaisiais	įsimokėdavusiąja	įsimokėdavusiosiomis	-	-
viet.	įsimokėdavusiajame	įsimokėdavusiuosiuose	įsimokėdavusiojoje	įsimokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įsimokėdavusi.
• Skiemenys: į-si-mo-kė-da-vęs

įsimokėdavęs

1. tas, kuris įsimokėdavo

Etimologija

<= įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    įsimokėdavęs: bendrai

neįsimokėdavęs (lt)

Vertimai

  įsimokėdavęs: bendrai

---