įsimokėsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimokėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimokėsimas, mot. g. įsimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėsimas	įsimokėsimi	įsimokėsima	įsimokėsimos	įsimokėsima	-
kilm.	įsimokėsimo	įsimokėsimų	įsimokėsimos	įsimokėsimų	-	-
naud.	įsimokėsimam	įsimokėsimiems	įsimokėsimai	įsimokėsimoms	-	-
gal.	įsimokėsimą	įsimokėsimus	įsimokėsimą	įsimokėsimas	-	-
įnag.	įsimokėsimu	įsimokėsimais	įsimokėsima	įsimokėsimomis	-	-
viet.	įsimokėsimame	įsimokėsimuose	įsimokėsimoje	įsimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėsimasis	įsimokėsimieji	įsimokėsimoji	įsimokėsimosios	-	-
kilm.	įsimokėsimojo	įsimokėsimųjų	įsimokėsimosios	įsimokėsimųjų	-	-
naud.	įsimokėsimajam	įsimokėsimiesiems	įsimokėsimajai	įsimokėsimosioms	-	-
gal.	įsimokėsimąjį	įsimokėsimuosius	įsimokėsimąją	įsimokėsimąsias	-	-
įnag.	įsimokėsimuoju	įsimokėsimaisiais	įsimokėsimąja	įsimokėsimosiomis	-	-
viet.	įsimokėsimajame	įsimokėsimuosiuose	įsimokėsimojoje	įsimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimokėsimas.
• Skiemenys: į-si-mo-kė-si-ma

įsimokėsima

1. ta, kurią įsimokės

Etimologija

<= įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    įsimokėsima: bendrai

neįsimokėsima (lt)

Vertimai

  įsimokėsima: bendrai

---