įsimokėtinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimokėtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimokėtinas, mot. g. įsimokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėtinas	įsimokėtini	įsimokėtina	įsimokėtinos	įsimokėtina	-
kilm.	įsimokėtino	įsimokėtinų	įsimokėtinos	įsimokėtinų	-	-
naud.	įsimokėtinam	įsimokėtiniems	įsimokėtinai	įsimokėtinoms	-	-
gal.	įsimokėtiną	įsimokėtinus	įsimokėtiną	įsimokėtinas	-	-
įnag.	įsimokėtinu	įsimokėtinais	įsimokėtina	įsimokėtinomis	-	-
viet.	įsimokėtiname	įsimokėtinuose	įsimokėtinoje	įsimokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėtinasis	įsimokėtinieji	įsimokėtinoji	įsimokėtinosios	-	-
kilm.	įsimokėtinojo	įsimokėtinųjų	įsimokėtinosios	įsimokėtinųjų	-	-
naud.	įsimokėtinajam	įsimokėtiniesiems	įsimokėtinajai	įsimokėtinosioms	-	-
gal.	įsimokėtinąjį	įsimokėtinuosius	įsimokėtinąją	įsimokėtinąsias	-	-
įnag.	įsimokėtinuoju	įsimokėtinaisiais	įsimokėtinąja	įsimokėtinosiomis	-	-
viet.	įsimokėtinajame	įsimokėtinuosiuose	įsimokėtinojoje	įsimokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimokėtinas, mot. g. įsimokėtina.
• Skiemenys: į-si-mo-kė-ti-nu

įsimokėtinu

1. tas, dėl kurio reikia įsimokėti

Etimologija

<= įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---