įsimokėtoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsimokėtoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsimokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėtoja	įsimokėtojos
kilm.	įsimokėtojos	įsimokėtojų
naud.	įsimokėtojai	įsimokėtojoms
gal.	įsimokėtoją	įsimokėtojas
įnag.	įsimokėtoja	įsimokėtojomis
viet.	įsimokėtojoje	įsimokėtojose
šauksm.	įsimokėtoja	įsimokėtojos

• Skiemenys: į-si-mo-kė-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įsimokėtojas.

įsimokėtoja

1. ta, kuri įsimoka

Etimologija

<= įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    įsimokėtoja: bendrai

neįsimokėtoja (lt)

Vertimai

  įsimokėtoja: bendrai

---