įsimokamiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimokamiems (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimokamas, mot. g. įsimokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokamas	įsimokami	įsimokama	įsimokamos	įsimokama	-
kilm.	įsimokamo	įsimokamų	įsimokamos	įsimokamų	-	-
naud.	įsimokamam	įsimokamiems	įsimokamai	įsimokamoms	-	-
gal.	įsimokamą	įsimokamus	įsimokamą	įsimokamas	-	-
įnag.	įsimokamu	įsimokamais	įsimokama	įsimokamomis	-	-
viet.	įsimokamame	įsimokamuose	įsimokamoje	įsimokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokamasis	įsimokamieji	įsimokamoji	įsimokamosios	-	-
kilm.	įsimokamojo	įsimokamųjų	įsimokamosios	įsimokamųjų	-	-
naud.	įsimokamajam	įsimokamiesiems	įsimokamajai	įsimokamosioms	-	-
gal.	įsimokamąjį	įsimokamuosius	įsimokamąją	įsimokamąsias	-	-
įnag.	įsimokamuoju	įsimokamaisiais	įsimokamąja	įsimokamosiomis	-	-
viet.	įsimokamajame	įsimokamuosiuose	įsimokamojoje	įsimokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimokamas, mot. g. įsimokama.
• Skiemenys: į-si-mo-ka-miems

įsimokamiems

1. tas, kurį įsimoka

Etimologija

<= įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---