įsinervinamoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsinervinamoje (es. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsinervinamas, mot. g. įsinervinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervinamas	įsinervinami	įsinervinama	įsinervinamos	įsinervinama	-
kilm.	įsinervinamo	įsinervinamų	įsinervinamos	įsinervinamų	-	-
naud.	įsinervinamam	įsinervinamiems	įsinervinamai	įsinervinamoms	-	-
gal.	įsinervinamą	įsinervinamus	įsinervinamą	įsinervinamas	-	-
įnag.	įsinervinamu	įsinervinamais	įsinervinama	įsinervinamomis	-	-
viet.	įsinervinamame	įsinervinamuose	įsinervinamoje	įsinervinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervinamasis	įsinervinamieji	įsinervinamoji	įsinervinamosios	-	-
kilm.	įsinervinamojo	įsinervinamųjų	įsinervinamosios	įsinervinamųjų	-	-
naud.	įsinervinamajam	įsinervinamiesiems	įsinervinamajai	įsinervinamosioms	-	-
gal.	įsinervinamąjį	įsinervinamuosius	įsinervinamąją	įsinervinamąsias	-	-
įnag.	įsinervinamuoju	įsinervinamaisiais	įsinervinamąja	įsinervinamosiomis	-	-
viet.	įsinervinamajame	įsinervinamuosiuose	įsinervinamojoje	įsinervinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsinervinamas, mot. g. įsinervinama.
• Skiemenys: į-si-ner-vi-na-mo-je

įsinervinamoje

1. tas, kurį įsinervina

Etimologija

<= įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---