įsinervinančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsinervinančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsinervinantis, mot. g. įsinervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervinąs, įsinervinantis	įsinerviną, įsinervinantys	įsinervinanti	įsinervinančios	-	įsinerviną
kilm.	įsinervinančio	įsinervinančių	įsinervinančios	įsinervinančių	-	-
naud.	įsinervinančiam	įsinervinantiems, įsinervinantiem	įsinervinančiai	įsinervinančioms, įsinervinančiom	-	-
gal.	įsinervinantį	įsinervinančius	įsinervinančią	įsinervinančias	-	-
įnag.	įsinervinančiu	įsinervinančiais	įsinervinančia	įsinervinančiomis	-	-
viet.	įsinervinančiame, įsinervinančiam	įsinervinančiuose, įsinervinančiuos	įsinervinančioje, įsinervinančioj	įsinervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervinantysis	įsinervinantieji	įsinervinančioji	įsinervinančiosios	-	-
kilm.	įsinervinančiojo	įsinervinančiųjų	įsinervinančiosios	įsinervinančiųjų	-	-
naud.	įsinervinančiajam	įsinervinantiesiems	įsinervinančiajai	įsinervinančiosioms	-	-
gal.	įsinervinantįjį	įsinervinančiuosius	įsinervinančiąją	įsinervinančiąsias	-	-
įnag.	įsinervinančiuoju	įsinervinančiaisiais	įsinervinančiąja	įsinervinančiosiomis	-	-
viet.	įsinervinančiajame	įsinervinančiuosiuose	įsinervinančiojoje	įsinervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsinervinantis, mot. g. įsinervinanti.
• Skiemenys: į-si-ner-vi-nan-čia

įsinervinančia

1. ta, kuri įsinervina

Etimologija

<= įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---