įsinervinsiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsinervinsiančių (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsinervinsiantis, mot. g. įsinervinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervinsiąs, įsinervinsiantis	įsinervinsią, įsinervinsiantys	įsinervinsianti	įsinervinsiančios	-	įsinervinsią
kilm.	įsinervinsiančio	įsinervinsiančių	įsinervinsiančios	įsinervinsiančių	-	-
naud.	įsinervinsiančiam	įsinervinsiantiems, įsinervinsiantiem	įsinervinsiančiai	įsinervinsiančioms, įsinervinsiančiom	-	-
gal.	įsinervinsiantį	įsinervinsiančius	įsinervinsiančią	įsinervinsiančias	-	-
įnag.	įsinervinsiančiu	įsinervinsiančiais	įsinervinsiančia	įsinervinsiančiomis	-	-
viet.	įsinervinsiančiame, įsinervinsiančiam	įsinervinsiančiuose, įsinervinsiančiuos	įsinervinsiančioje, įsinervinsiančioj	įsinervinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervinsiantysis	įsinervinsiantieji	įsinervinsiančioji	įsinervinsiančiosios	-	-
kilm.	įsinervinsiančiojo	įsinervinsiančiųjų	įsinervinsiančiosios	įsinervinsiančiųjų	-	-
naud.	įsinervinsiančiajam	įsinervinsiantiesiems	įsinervinsiančiajai	įsinervinsiančiosioms	-	-
gal.	įsinervinsiantįjį	įsinervinsiančiuosius	įsinervinsiančiąją	įsinervinsiančiąsias	-	-
įnag.	įsinervinsiančiuoju	įsinervinsiančiaisiais	įsinervinsiančiąja	įsinervinsiančiosiomis	-	-
viet.	įsinervinsiančiajame	įsinervinsiančiuosiuose	įsinervinsiančiojoje	įsinervinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsinervinsiantis, mot. g. įsinervinsianti.
• Skiemenys: į-si-ner-vin-sian-čių

įsinervinsiančių

1. tas, kuris įsinervins

Etimologija

<= įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---