įsinervintinąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsinervintinąja (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsinervintinas, mot. g. įsinervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervintinas	įsinervintini	įsinervintina	įsinervintinos	įsinervintina	-
kilm.	įsinervintino	įsinervintinų	įsinervintinos	įsinervintinų	-	-
naud.	įsinervintinam	įsinervintiniems	įsinervintinai	įsinervintinoms	-	-
gal.	įsinervintiną	įsinervintinus	įsinervintiną	įsinervintinas	-	-
įnag.	įsinervintinu	įsinervintinais	įsinervintina	įsinervintinomis	-	-
viet.	įsinervintiname	įsinervintinuose	įsinervintinoje	įsinervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervintinasis	įsinervintinieji	įsinervintinoji	įsinervintinosios	-	-
kilm.	įsinervintinojo	įsinervintinųjų	įsinervintinosios	įsinervintinųjų	-	-
naud.	įsinervintinajam	įsinervintiniesiems	įsinervintinajai	įsinervintinosioms	-	-
gal.	įsinervintinąjį	įsinervintinuosius	įsinervintinąją	įsinervintinąsias	-	-
įnag.	įsinervintinuoju	įsinervintinaisiais	įsinervintinąja	įsinervintinosiomis	-	-
viet.	įsinervintinajame	įsinervintinuosiuose	įsinervintinojoje	įsinervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsinervintinas, mot. g. įsinervintina.
• Skiemenys: į-si-ner-vin-ti-ną-ja

įsinervintinąja

1. ta, dėl kurios reikia įsinervinti

Etimologija

<= įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---