įsirašomų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsirašomų (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsirašomas, mot. g. įsirašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsirašomas	įsirašomi	įsirašoma	įsirašomos	įsirašoma	-
kilm.	įsirašomo	įsirašomų	įsirašomos	įsirašomų	-	-
naud.	įsirašomam	įsirašomiems	įsirašomai	įsirašomoms	-	-
gal.	įsirašomą	įsirašomus	įsirašomą	įsirašomas	-	-
įnag.	įsirašomu	įsirašomais	įsirašoma	įsirašomomis	-	-
viet.	įsirašomame	įsirašomuose	įsirašomoje	įsirašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsirašomasis	įsirašomieji	įsirašomoji	įsirašomosios	-	-
kilm.	įsirašomojo	įsirašomųjų	įsirašomosios	įsirašomųjų	-	-
naud.	įsirašomajam	įsirašomiesiems	įsirašomajai	įsirašomosioms	-	-
gal.	įsirašomąjį	įsirašomuosius	įsirašomąją	įsirašomąsias	-	-
įnag.	įsirašomuoju	įsirašomaisiais	įsirašomąja	įsirašomosiomis	-	-
viet.	įsirašomajame	įsirašomuosiuose	įsirašomojoje	įsirašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsirašomas, mot. g. įsirašoma.
• Skiemenys: į-si-ra-šo-mų

įsirašomų

1. tas, kurį įsirašo

Etimologija

<= įsirašyti, įsirašo, įsirašė <= į- + sangrž. si- + rašyti, rašo, rašė

---