įsiraginamasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiraginamasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiraginamas, mot. g. įsiraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiraginamas	įsiraginami	įsiraginama	įsiraginamos	įsiraginama	-
kilm.	įsiraginamo	įsiraginamų	įsiraginamos	įsiraginamų	-	-
naud.	įsiraginamam	įsiraginamiems	įsiraginamai	įsiraginamoms	-	-
gal.	įsiraginamą	įsiraginamus	įsiraginamą	įsiraginamas	-	-
įnag.	įsiraginamu	įsiraginamais	įsiraginama	įsiraginamomis	-	-
viet.	įsiraginamame	įsiraginamuose	įsiraginamoje	įsiraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiraginamasis	įsiraginamieji	įsiraginamoji	įsiraginamosios	-	-
kilm.	įsiraginamojo	įsiraginamųjų	įsiraginamosios	įsiraginamųjų	-	-
naud.	įsiraginamajam	įsiraginamiesiems	įsiraginamajai	įsiraginamosioms	-	-
gal.	įsiraginamąjį	įsiraginamuosius	įsiraginamąją	įsiraginamąsias	-	-
įnag.	įsiraginamuoju	įsiraginamaisiais	įsiraginamąja	įsiraginamosiomis	-	-
viet.	įsiraginamajame	įsiraginamuosiuose	įsiraginamojoje	įsiraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiraginamas, mot. g. įsiraginama.
• Skiemenys: į-si-ra-gi-na-ma-sis

įsiraginamasis

1. tas, kurį įsiragina

Etimologija

<= įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---