įsiragintojus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsiragintojus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsiragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiragintojas	įsiragintojai
kilm.	įsiragintojo	įsiragintojų
naud.	įsiragintojui	įsiragintojams
gal.	įsiragintoją	įsiragintojus
įnag.	įsiragintoju	įsiragintojais
viet.	įsiragintojuje	įsiragintojuose
šauksm.	įsiragintojau	įsiragintojai

• Skiemenys: į-si-ra-gin-to-jus
• žr. pagr. f. įsiragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įsiragintoja.

įsiragintojus

1. tas, kuris įsiragina

Etimologija

<= įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---