įsiskolinęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiskolinęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiskolinęs, mot. g. įsiskolinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolinęs	įsiskolinę	įsiskolinusi, įsiskolinus	įsiskolinusios	-	įsiskolinę
kilm.	įsiskolinusio	įsiskolinusių	įsiskolinusios	įsiskolinusių	-	-
naud.	įsiskolinusiam	įsiskolinusiems	įsiskolinusiai	įsiskolinusioms	-	-
gal.	įsiskolinusį	įsiskolinusius	įsiskolinusią	įsiskolinusias	-	-
įnag.	įsiskolinusiu	įsiskolinusiais	įsiskolinusia	įsiskolinusiomis	-	-
viet.	įsiskolinusiame	įsiskolinusiuose	įsiskolinusioje	įsiskolinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolinusysis	įsiskolinusieji	įsiskolinusioji	įsiskolinusiosios	-	-
kilm.	įsiskolinusiojo	įsiskolinusiųjų	įsiskolinusiosios	įsiskolinusiųjų	-	-
naud.	įsiskolinusiajam	įsiskolinusiesiems	įsiskolinusiajai	įsiskolinusiosioms	-	-
gal.	įsiskolinusįjį	įsiskolinusiuosius	įsiskolinusiąją	įsiskolinusiąsias	-	-
įnag.	įsiskolinusiuoju	įsiskolinusiaisiais	įsiskolinusiąja	įsiskolinusiosiomis	-	-
viet.	įsiskolinusiajame	įsiskolinusiuosiuose	įsiskolinusiojoje	įsiskolinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įsiskolinusi.
• Skiemenys: į-si-sko-li-nęs

įsiskolinęs

1. tas, kuris įsiskolino

Etimologija

<= įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    įsiskolinęs: bendrai

neįsiskolinęs (lt)

Vertimai

  įsiskolinęs: bendrai

---