įsiskolinamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiskolinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiskolinamas, mot. g. įsiskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolinamas	įsiskolinami	įsiskolinama	įsiskolinamos	įsiskolinama	-
kilm.	įsiskolinamo	įsiskolinamų	įsiskolinamos	įsiskolinamų	-	-
naud.	įsiskolinamam	įsiskolinamiems	įsiskolinamai	įsiskolinamoms	-	-
gal.	įsiskolinamą	įsiskolinamus	įsiskolinamą	įsiskolinamas	-	-
įnag.	įsiskolinamu	įsiskolinamais	įsiskolinama	įsiskolinamomis	-	-
viet.	įsiskolinamame	įsiskolinamuose	įsiskolinamoje	įsiskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolinamasis	įsiskolinamieji	įsiskolinamoji	įsiskolinamosios	-	-
kilm.	įsiskolinamojo	įsiskolinamųjų	įsiskolinamosios	įsiskolinamųjų	-	-
naud.	įsiskolinamajam	įsiskolinamiesiems	įsiskolinamajai	įsiskolinamosioms	-	-
gal.	įsiskolinamąjį	įsiskolinamuosius	įsiskolinamąją	įsiskolinamąsias	-	-
įnag.	įsiskolinamuoju	įsiskolinamaisiais	įsiskolinamąja	įsiskolinamosiomis	-	-
viet.	įsiskolinamajame	įsiskolinamuosiuose	įsiskolinamojoje	įsiskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiskolinamas, mot. g. įsiskolinama.
• Skiemenys: į-si-sko-li-na-mą-ja

įsiskolinamąja

1. ta, kurią įsiskolina

Etimologija

<= įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---