įsitikinusia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsitikinusia (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsitikinęs, mot. g. įsitikinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikinęs	įsitikinę	įsitikinusi, įsitikinus	įsitikinusios	-	įsitikinę
kilm.	įsitikinusio	įsitikinusių	įsitikinusios	įsitikinusių	-	-
naud.	įsitikinusiam	įsitikinusiems	įsitikinusiai	įsitikinusioms	-	-
gal.	įsitikinusį	įsitikinusius	įsitikinusią	įsitikinusias	-	-
įnag.	įsitikinusiu	įsitikinusiais	įsitikinusia	įsitikinusiomis	-	-
viet.	įsitikinusiame	įsitikinusiuose	įsitikinusioje	įsitikinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikinusysis	įsitikinusieji	įsitikinusioji	įsitikinusiosios	-	-
kilm.	įsitikinusiojo	įsitikinusiųjų	įsitikinusiosios	įsitikinusiųjų	-	-
naud.	įsitikinusiajam	įsitikinusiesiems	įsitikinusiajai	įsitikinusiosioms	-	-
gal.	įsitikinusįjį	įsitikinusiuosius	įsitikinusiąją	įsitikinusiąsias	-	-
įnag.	įsitikinusiuoju	įsitikinusiaisiais	įsitikinusiąja	įsitikinusiosiomis	-	-
viet.	įsitikinusiajame	įsitikinusiuosiuose	įsitikinusiojoje	įsitikinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsitikinęs, mot. g. įsitikinusi.
• Skiemenys: į-si-ti-ki-nu-sia

įsitikinusia

1. ta, kuri įsitikino

Etimologija

<= įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---