įsitikrinamąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsitikrinamąjį (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsitikrinamas, mot. g. įsitikrinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrinamas	įsitikrinami	įsitikrinama	įsitikrinamos	įsitikrinama	-
kilm.	įsitikrinamo	įsitikrinamų	įsitikrinamos	įsitikrinamų	-	-
naud.	įsitikrinamam	įsitikrinamiems	įsitikrinamai	įsitikrinamoms	-	-
gal.	įsitikrinamą	įsitikrinamus	įsitikrinamą	įsitikrinamas	-	-
įnag.	įsitikrinamu	įsitikrinamais	įsitikrinama	įsitikrinamomis	-	-
viet.	įsitikrinamame	įsitikrinamuose	įsitikrinamoje	įsitikrinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrinamasis	įsitikrinamieji	įsitikrinamoji	įsitikrinamosios	-	-
kilm.	įsitikrinamojo	įsitikrinamųjų	įsitikrinamosios	įsitikrinamųjų	-	-
naud.	įsitikrinamajam	įsitikrinamiesiems	įsitikrinamajai	įsitikrinamosioms	-	-
gal.	įsitikrinamąjį	įsitikrinamuosius	įsitikrinamąją	įsitikrinamąsias	-	-
įnag.	įsitikrinamuoju	įsitikrinamaisiais	įsitikrinamąja	įsitikrinamosiomis	-	-
viet.	įsitikrinamajame	įsitikrinamuosiuose	įsitikrinamojoje	įsitikrinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsitikrinamas, mot. g. įsitikrinama.
• Skiemenys: į-si-tik-ri-na-mą-jį

įsitikrinamąjį

1. tas, kurį įsitikrina

Etimologija

<= įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---