įsitikrinsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsitikrinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsitikrinsimas, mot. g. įsitikrinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrinsimas	įsitikrinsimi	įsitikrinsima	įsitikrinsimos	įsitikrinsima	-
kilm.	įsitikrinsimo	įsitikrinsimų	įsitikrinsimos	įsitikrinsimų	-	-
naud.	įsitikrinsimam	įsitikrinsimiems	įsitikrinsimai	įsitikrinsimoms	-	-
gal.	įsitikrinsimą	įsitikrinsimus	įsitikrinsimą	įsitikrinsimas	-	-
įnag.	įsitikrinsimu	įsitikrinsimais	įsitikrinsima	įsitikrinsimomis	-	-
viet.	įsitikrinsimame	įsitikrinsimuose	įsitikrinsimoje	įsitikrinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrinsimasis	įsitikrinsimieji	įsitikrinsimoji	įsitikrinsimosios	-	-
kilm.	įsitikrinsimojo	įsitikrinsimųjų	įsitikrinsimosios	įsitikrinsimųjų	-	-
naud.	įsitikrinsimajam	įsitikrinsimiesiems	įsitikrinsimajai	įsitikrinsimosioms	-	-
gal.	įsitikrinsimąjį	įsitikrinsimuosius	įsitikrinsimąją	įsitikrinsimąsias	-	-
įnag.	įsitikrinsimuoju	įsitikrinsimaisiais	įsitikrinsimąja	įsitikrinsimosiomis	-	-
viet.	įsitikrinsimajame	įsitikrinsimuosiuose	įsitikrinsimojoje	įsitikrinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsitikrinsimas, mot. g. įsitikrinsima.
• Skiemenys: į-si-tik-rin-si-mą-ja

įsitikrinsimąja

1. ta, kurią įsitikrins

Etimologija

<= įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---