įsivokiama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivokiama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivokiamas, mot. g. įsivokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivokiamas	įsivokiami	įsivokiama	įsivokiamos	įsivokiama	-
kilm.	įsivokiamo	įsivokiamų	įsivokiamos	įsivokiamų	-	-
naud.	įsivokiamam	įsivokiamiems	įsivokiamai	įsivokiamoms	-	-
gal.	įsivokiamą	įsivokiamus	įsivokiamą	įsivokiamas	-	-
įnag.	įsivokiamu	įsivokiamais	įsivokiama	įsivokiamomis	-	-
viet.	įsivokiamame	įsivokiamuose	įsivokiamoje	įsivokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivokiamasis	įsivokiamieji	įsivokiamoji	įsivokiamosios	-	-
kilm.	įsivokiamojo	įsivokiamųjų	įsivokiamosios	įsivokiamųjų	-	-
naud.	įsivokiamajam	įsivokiamiesiems	įsivokiamajai	įsivokiamosioms	-	-
gal.	įsivokiamąjį	įsivokiamuosius	įsivokiamąją	įsivokiamąsias	-	-
įnag.	įsivokiamuoju	įsivokiamaisiais	įsivokiamąja	įsivokiamosiomis	-	-
viet.	įsivokiamajame	įsivokiamuosiuose	įsivokiamojoje	įsivokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivokiamas.
• Skiemenys: į-si-vo-kia-ma

įsivokiama

1. ta, kurią įsivokia

Etimologija

<= įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    įsivokiama: bendrai

neįsivokiama (lt)

Vertimai

  įsivokiama: bendrai

---