įsivoksiančiuose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivoksiančiuose (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivoksiantis, mot. g. įsivoksianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivoksiąs, įsivoksiantis	įsivoksią, įsivoksiantys	įsivoksianti	įsivoksiančios	-	įsivoksią
kilm.	įsivoksiančio	įsivoksiančių	įsivoksiančios	įsivoksiančių	-	-
naud.	įsivoksiančiam	įsivoksiantiems, įsivoksiantiem	įsivoksiančiai	įsivoksiančioms, įsivoksiančiom	-	-
gal.	įsivoksiantį	įsivoksiančius	įsivoksiančią	įsivoksiančias	-	-
įnag.	įsivoksiančiu	įsivoksiančiais	įsivoksiančia	įsivoksiančiomis	-	-
viet.	įsivoksiančiame, įsivoksiančiam	įsivoksiančiuose, įsivoksiančiuos	įsivoksiančioje, įsivoksiančioj	įsivoksiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivoksiantysis	įsivoksiantieji	įsivoksiančioji	įsivoksiančiosios	-	-
kilm.	įsivoksiančiojo	įsivoksiančiųjų	įsivoksiančiosios	įsivoksiančiųjų	-	-
naud.	įsivoksiančiajam	įsivoksiantiesiems	įsivoksiančiajai	įsivoksiančiosioms	-	-
gal.	įsivoksiantįjį	įsivoksiančiuosius	įsivoksiančiąją	įsivoksiančiąsias	-	-
įnag.	įsivoksiančiuoju	įsivoksiančiaisiais	įsivoksiančiąja	įsivoksiančiosiomis	-	-
viet.	įsivoksiančiajame	įsivoksiančiuosiuose	įsivoksiančiojoje	įsivoksiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivoksiantis, mot. g. įsivoksianti.
• Skiemenys: į-si-vok-sian-čiuo-se

įsivoksiančiuose

1. tas, kuris įsivoks

Etimologija

<= įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---