įtikinamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikinamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikinamas, mot. g. įtikinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikinamas	įtikinami	įtikinama	įtikinamos	įtikinama	-
kilm.	įtikinamo	įtikinamų	įtikinamos	įtikinamų	-	-
naud.	įtikinamam	įtikinamiems	įtikinamai	įtikinamoms	-	-
gal.	įtikinamą	įtikinamus	įtikinamą	įtikinamas	-	-
įnag.	įtikinamu	įtikinamais	įtikinama	įtikinamomis	-	-
viet.	įtikinamame	įtikinamuose	įtikinamoje	įtikinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikinamasis	įtikinamieji	įtikinamoji	įtikinamosios	-	-
kilm.	įtikinamojo	įtikinamųjų	įtikinamosios	įtikinamųjų	-	-
naud.	įtikinamajam	įtikinamiesiems	įtikinamajai	įtikinamosioms	-	-
gal.	įtikinamąjį	įtikinamuosius	įtikinamąją	įtikinamąsias	-	-
įnag.	įtikinamuoju	įtikinamaisiais	įtikinamąja	įtikinamosiomis	-	-
viet.	įtikinamajame	įtikinamuosiuose	įtikinamojoje	įtikinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikinamas, mot. g. įtikinama.
• Skiemenys: į-ti-ki-na-mo-ji

įtikinamoji

1. ta, kurią įtikina

Etimologija

<= įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---