įtikindavusiuose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikindavusiuose (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikindavęs, mot. g. įtikindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikindavęs	įtikindavę	įtikindavusi, įtikindavus	įtikindavusios	-	įtikindavę
kilm.	įtikindavusio	įtikindavusių	įtikindavusios	įtikindavusių	-	-
naud.	įtikindavusiam	įtikindavusiems	įtikindavusiai	įtikindavusioms	-	-
gal.	įtikindavusį	įtikindavusius	įtikindavusią	įtikindavusias	-	-
įnag.	įtikindavusiu	įtikindavusiais	įtikindavusia	įtikindavusiomis	-	-
viet.	įtikindavusiame	įtikindavusiuose	įtikindavusioje	įtikindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikindavusysis	įtikindavusieji	įtikindavusioji	įtikindavusiosios	-	-
kilm.	įtikindavusiojo	įtikindavusiųjų	įtikindavusiosios	įtikindavusiųjų	-	-
naud.	įtikindavusiajam	įtikindavusiesiems	įtikindavusiajai	įtikindavusiosioms	-	-
gal.	įtikindavusįjį	įtikindavusiuosius	įtikindavusiąją	įtikindavusiąsias	-	-
įnag.	įtikindavusiuoju	įtikindavusiaisiais	įtikindavusiąja	įtikindavusiosiomis	-	-
viet.	įtikindavusiajame	įtikindavusiuosiuose	įtikindavusiojoje	įtikindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikindavęs, mot. g. įtikindavusi.
• Skiemenys: į-ti-kin-da-vu-siuo-se

įtikindavusiuose

1. tas, kuris įtikindavo

Etimologija

<= įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---