įtikinsiantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikinsiantiem (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikinsiantis, mot. g. įtikinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikinsiąs, įtikinsiantis	įtikinsią, įtikinsiantys	įtikinsianti	įtikinsiančios	-	įtikinsią
kilm.	įtikinsiančio	įtikinsiančių	įtikinsiančios	įtikinsiančių	-	-
naud.	įtikinsiančiam	įtikinsiantiems, įtikinsiantiem	įtikinsiančiai	įtikinsiančioms, įtikinsiančiom	-	-
gal.	įtikinsiantį	įtikinsiančius	įtikinsiančią	įtikinsiančias	-	-
įnag.	įtikinsiančiu	įtikinsiančiais	įtikinsiančia	įtikinsiančiomis	-	-
viet.	įtikinsiančiame, įtikinsiančiam	įtikinsiančiuose, įtikinsiančiuos	įtikinsiančioje, įtikinsiančioj	įtikinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikinsiantysis	įtikinsiantieji	įtikinsiančioji	įtikinsiančiosios	-	-
kilm.	įtikinsiančiojo	įtikinsiančiųjų	įtikinsiančiosios	įtikinsiančiųjų	-	-
naud.	įtikinsiančiajam	įtikinsiantiesiems	įtikinsiančiajai	įtikinsiančiosioms	-	-
gal.	įtikinsiantįjį	įtikinsiančiuosius	įtikinsiančiąją	įtikinsiančiąsias	-	-
įnag.	įtikinsiančiuoju	įtikinsiančiaisiais	įtikinsiančiąja	įtikinsiančiosiomis	-	-
viet.	įtikinsiančiajame	įtikinsiančiuosiuose	įtikinsiančiojoje	įtikinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikinsiantis, mot. g. įtikinsianti.
• Skiemenys: į-ti-kin-sian-tiem

įtikinsiantiem

1. tas, kuris įtikins

Etimologija

<= įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---