įtikintinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikintinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikintinas, mot. g. įtikintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikintinas	įtikintini	įtikintina	įtikintinos	įtikintina	-
kilm.	įtikintino	įtikintinų	įtikintinos	įtikintinų	-	-
naud.	įtikintinam	įtikintiniems	įtikintinai	įtikintinoms	-	-
gal.	įtikintiną	įtikintinus	įtikintiną	įtikintinas	-	-
įnag.	įtikintinu	įtikintinais	įtikintina	įtikintinomis	-	-
viet.	įtikintiname	įtikintinuose	įtikintinoje	įtikintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikintinasis	įtikintinieji	įtikintinoji	įtikintinosios	-	-
kilm.	įtikintinojo	įtikintinųjų	įtikintinosios	įtikintinųjų	-	-
naud.	įtikintinajam	įtikintiniesiems	įtikintinajai	įtikintinosioms	-	-
gal.	įtikintinąjį	įtikintinuosius	įtikintinąją	įtikintinąsias	-	-
įnag.	įtikintinuoju	įtikintinaisiais	įtikintinąja	įtikintinosiomis	-	-
viet.	įtikintinajame	įtikintinuosiuose	įtikintinojoje	įtikintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikintinas, mot. g. įtikintina.
• Skiemenys: į-ti-kin-ti-ną-jį

įtikintinąjį

1. tas, dėl kurio reikia įtikinti

Etimologija

<= įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---