įtikinusiąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikinusiąją (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikinęs, mot. g. įtikinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikinęs	įtikinę	įtikinusi, įtikinus	įtikinusios	-	įtikinę
kilm.	įtikinusio	įtikinusių	įtikinusios	įtikinusių	-	-
naud.	įtikinusiam	įtikinusiems	įtikinusiai	įtikinusioms	-	-
gal.	įtikinusį	įtikinusius	įtikinusią	įtikinusias	-	-
įnag.	įtikinusiu	įtikinusiais	įtikinusia	įtikinusiomis	-	-
viet.	įtikinusiame	įtikinusiuose	įtikinusioje	įtikinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikinusysis	įtikinusieji	įtikinusioji	įtikinusiosios	-	-
kilm.	įtikinusiojo	įtikinusiųjų	įtikinusiosios	įtikinusiųjų	-	-
naud.	įtikinusiajam	įtikinusiesiems	įtikinusiajai	įtikinusiosioms	-	-
gal.	įtikinusįjį	įtikinusiuosius	įtikinusiąją	įtikinusiąsias	-	-
įnag.	įtikinusiuoju	įtikinusiaisiais	įtikinusiąja	įtikinusiosiomis	-	-
viet.	įtikinusiajame	įtikinusiuosiuose	įtikinusiojoje	įtikinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikinęs, mot. g. įtikinusi.
• Skiemenys: į-ti-ki-nu-sią-ją

įtikinusiąją

1. tas, kuris įtikino

Etimologija

<= įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---