šunių

Taip pat žr.: šuniu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

šunių (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: šuo
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	šuo	šunys
kilm.	šuns	šunių
naud.	šuniui	šunims
gal.	šunį	šunis
įnag.	šunimi, šuniu	šunimis
viet.	šunyje	šunyse
šauksm.	šunie	šunys

• Skiemenys: šu-nių
• žr. pagr. f. šuo