žėgliavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

žėgliavęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. žėgliavęs, mot. g. žėgliavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėgliavęs	žėgliavę	žėgliavusi, žėgliavus	žėgliavusios	-	žėgliavę
kilm.	žėgliavusio	žėgliavusių	žėgliavusios	žėgliavusių	-	-
naud.	žėgliavusiam	žėgliavusiems	žėgliavusiai	žėgliavusioms	-	-
gal.	žėgliavusį	žėgliavusius	žėgliavusią	žėgliavusias	-	-
įnag.	žėgliavusiu	žėgliavusiais	žėgliavusia	žėgliavusiomis	-	-
viet.	žėgliavusiame	žėgliavusiuose	žėgliavusioje	žėgliavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėgliavusysis	žėgliavusieji	žėgliavusioji	žėgliavusiosios	-	-
kilm.	žėgliavusiojo	žėgliavusiųjų	žėgliavusiosios	žėgliavusiųjų	-	-
naud.	žėgliavusiajam	žėgliavusiesiems	žėgliavusiajai	žėgliavusiosioms	-	-
gal.	žėgliavusįjį	žėgliavusiuosius	žėgliavusiąją	žėgliavusiąsias	-	-
įnag.	žėgliavusiuoju	žėgliavusiaisiais	žėgliavusiąja	žėgliavusiosiomis	-	-
viet.	žėgliavusiajame	žėgliavusiuosiuose	žėgliavusiojoje	žėgliavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. žėgliavusi.
• Skiemenys: žėg-lia-vęs

žėgliavęs

1. tas, kuris žėgliavo

Etimologija

<= žėgliuoti, žėgliuoja, žėgliavo

---