žėrėjęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

žėrėjęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. žėrėjęs, mot. g. žėrėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėrėjęs	žėrėję	žėrėjusi, žėrėjus	žėrėjusios	-	žėrėję
kilm.	žėrėjusio	žėrėjusių	žėrėjusios	žėrėjusių	-	-
naud.	žėrėjusiam	žėrėjusiems	žėrėjusiai	žėrėjusioms	-	-
gal.	žėrėjusį	žėrėjusius	žėrėjusią	žėrėjusias	-	-
įnag.	žėrėjusiu	žėrėjusiais	žėrėjusia	žėrėjusiomis	-	-
viet.	žėrėjusiame	žėrėjusiuose	žėrėjusioje	žėrėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėrėjusysis	žėrėjusieji	žėrėjusioji	žėrėjusiosios	-	-
kilm.	žėrėjusiojo	žėrėjusiųjų	žėrėjusiosios	žėrėjusiųjų	-	-
naud.	žėrėjusiajam	žėrėjusiesiems	žėrėjusiajai	žėrėjusiosioms	-	-
gal.	žėrėjusįjį	žėrėjusiuosius	žėrėjusiąją	žėrėjusiąsias	-	-
įnag.	žėrėjusiuoju	žėrėjusiaisiais	žėrėjusiąja	žėrėjusiosiomis	-	-
viet.	žėrėjusiajame	žėrėjusiuosiuose	žėrėjusiojoje	žėrėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. žėrėjusi.
• Skiemenys: žė-rė-jęs

žėrėjęs

1. tas, kuris žėrėjo

Etimologija

<= žėrėti, žėri, žėrėjo

---