žėrėsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

žėrėsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. žėrėsimas, mot. g. žėrėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėrėsimas	žėrėsimi	žėrėsima	žėrėsimos	žėrėsima	-
kilm.	žėrėsimo	žėrėsimų	žėrėsimos	žėrėsimų	-	-
naud.	žėrėsimam	žėrėsimiems	žėrėsimai	žėrėsimoms	-	-
gal.	žėrėsimą	žėrėsimus	žėrėsimą	žėrėsimas	-	-
įnag.	žėrėsimu	žėrėsimais	žėrėsima	žėrėsimomis	-	-
viet.	žėrėsimame	žėrėsimuose	žėrėsimoje	žėrėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėrėsimasis	žėrėsimieji	žėrėsimoji	žėrėsimosios	-	-
kilm.	žėrėsimojo	žėrėsimųjų	žėrėsimosios	žėrėsimųjų	-	-
naud.	žėrėsimajam	žėrėsimiesiems	žėrėsimajai	žėrėsimosioms	-	-
gal.	žėrėsimąjį	žėrėsimuosius	žėrėsimąją	žėrėsimąsias	-	-
įnag.	žėrėsimuoju	žėrėsimaisiais	žėrėsimąja	žėrėsimosiomis	-	-
viet.	žėrėsimajame	žėrėsimuosiuose	žėrėsimojoje	žėrėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. žėrėsima.
• Skiemenys: žė-rė-si-mas

žėrėsimas

1. tas, kurį žėrės

Etimologija

<= žėrėti, žėri, žėrėjo

---