žeim

 Jotvingių kalba

Žiema, ežeras	Žiema, pamiškė

Tarimas

• TFA: ['žeĩm]

Daiktavardis

žeim (mot. g.)

1. žiema ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „žeim“ linksniavimas (4-oji (a) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita*
V.		žeim	žeimas
K.		žeimas	žeimun̄
N.		žeimai	žeimams
G.		žeiman̄	žeiman̄s
Įn.		žeima	žeimams
Vt.	Vi.	žeimoj	žeimosu
	Kr.	žeiman	žeimasna
	Gr.	žeimopi	žeimospi
	Ar.	žeimap	žeimump
Š.		žeima!	žeimas!
* Šio žodžio daugiskaitinė forma vartojama tik retais, išimtiniais atvejais.

Etimologija

Naujadaras. Sudarytas remiantis baltų-slavų prokalbės *źeimā́ˀ, kuris iš indoeuropiečių prokalbės *ǵʰéyōm. Giminiškas žemaičių k. žėima, lietuvių k. žiema, prūsų k. semo, latvių k. ziema, latgalių k. zīma, slavų prokalbės *zimà.

Kategorijos

• Metų laikai

Taip pat žiūrėkite

Metų laikai jotvingių kalba
žeim (žiema)	wasaro (pavasaris)	dags (vasara)	asenis (ruduo)

---