žymimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

žymimasis (dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. žymimas, mot. g. žymima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žymimas	žymimi	žymima	žymimos	žymima	-
kilm.	žymimo	žymimų	žymimos	žymimų	-	-
naud.	žymimam	žymimiems	žymimai	žymimoms	-	-
gal.	žymimą	žymimus	žymimą	žymimas	-	-
įnag.	žymimu	žymimais	žymima	žymimomis	-	-
viet.	žymimame	žymimuose	žymimoje	žymimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žymimasis	žymimieji	žymimoji	žymimosios	-	-
kilm.	žymimojo	žymimųjų	žymimosios	žymimųjų	-	-
naud.	žymimajam	žymimiesiems	žymimajai	žymimosioms	-	-
gal.	žymimąjį	žymimuosius	žymimąją	žymimąsias	-	-
įnag.	žymimuoju	žymimaisiais	žymimąja	žymimosiomis	-	-
viet.	žymimajame	žymimuosiuose	žymimojoje	žymimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. žymimas, mot. g. žymima.

• žymimasis (Gramatika) - kai kuriose kalbose vartojama kalbos dalies forma pažyminti konkretų objektą iš tam tikros aibės
• turintis galimybę pažymėti

Antonimai

    žymimasis: (Gramatika)

nežymimasis (lt)