οἶκος (vyr. g.)
Iš ϝοῖκος (woikos), iš indoeuropiečių prokalbės *woiḱos. Plg. sanksrito वेश (veśa), lotynų k. vīcus ir gotū k. 𐍅𐌴𐌹𐌷𐍃 (weihs).