abesyvas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

abesyvas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: abesyvas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abesyvas	abesyvai
kilm.	abesyvo	abesyvų
naud.	abesyvui	abesyvams
gal.	abesyvą	abesyvus
įnag.	abesyvu	abesyvais
viet.	abesyve	abesyvuose
šauksm.	abesyve	abesyvai

• Skiemenys: a-be-sy-vas

abesỹvas

1. (Gramatika) - kai kurių kalbų, pvz., finougrų, linksnis, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra už tuo linksniu pasakomo daikto ribų.

Etimologija

(lot. abesse) - būti ne čia; nebūti