Sąrašas:Žemaičių kalbos/žodžiai

Žodynėlis su retesniais, įdomesniais žemaitiškais žodžiais.

A

Abrūzdielis - Šventojo paveikslas. Ikona.
Adīna - valanda

• Kėik īr adīnū? - Kiek valandų?
  

Aktars - hektaras
Akūrat - tiksliai, iš tikrųjų
Akūratnē - tiksliai
Alkierius - mažas kambarys
Ana - Jinai, Ji
Apciūgā - replės
Apėntās - vėl
Rēks apėntās vargtė so bolbiem - Teks vėl vargti su bulvėmis.
Nuorietiou apėntās tėn sogrīžtė - Norėčiau vėl ten sugrįžti.
Ėr apėntās ton patė par sapna matiau - Ir vėl tą patį sapnavau.
Apieravuotė - aukoti
Aplinkou -
1) aplink
2) aplinkinis, aplinkinė
Vėsus aplinkou laukus jousė kūlėnės tuoras - Visus aplinkinius laukus juosė akmeninės tvoros.
Aplouks - aptvaras
(Plg. latvių aploks)
Apošė - drebulė
(Plg. latvių apse)
Apošruots - drebulynas
Apsėkoutės - apsišnerkštęs
Apsėriedītė -
1) apsirengti
Ons vėsumet īr joudā apsėriedės - Jis visada juodai apsirengęs.
2) persirengti (daugiau "parsėriedītė")
Kaliedu senelio liob apsėriedītė vėins vākū mīlams senielis - Kalėdų seneliu persirengdavo vienas vaikų mylimas senelis.
Atliektė - atskristi
Atliekė paukštē - Atskrido paukščiai.
Atsėdoutė (kou) - kvepėti (kuo)
Atsėdoutė (kam) - parduoti savo sielą velniui

Žovis atsėdoud jūro - Žuvis kvepia jūra.
(Sinonimas - kvepietė)
Augiesnis, Augiesnė - vyresnis, vyresnė
Ons ož moni īr pėnkēs metās augiesnis - Jis už mane penkeriais metais vyresnis.

B

Balondis - karvelis
(Plg. latvių balodis)
Bašliks - gobtuvas
Bengtė - baigti
Blezdinga - kregždė
(Plg. latvių bezdelīga)
Bimbals - gilys
Biržtvīns - beržynas
Bolbės - bulvės
Najiesk žaliū bolbiu - Nevalgyk žalių bulvių.
Būktās - turbūt, tikriausiai, galbūt; lyg, tartum, tarytum, neva(?)

C

Ciels - visas, pilnas
Moseliu ciels spėitlios soksės aplink galva - Musyčių visas spiečius suksis aplink galvą.
Ciongs - skersvėjis
Cīrolis (plg. latvių cīrulis) - vyturys
Parliekė cīrolē - Parskrido vyturiai.
Ciekavastis, ciekaunoms - smalsumas, susidomėjimas
Ciekavītėis - smalsauti, domėtis
Cveks - vinis

Č

čerā - kerai; burtai; apžavai
čeravotė - kerėti; burti; apžavėti
čiesus - laikas
Jau čiesos nomėi - Jau laikas namo (eiti)
čemodans - lagaminas
čainīks - arbatinukas

D

Dailē - gražiai; dailiai
Kėts ož kėta dailē sosėkėbė - Vienas už kito gražiai susikabinę.
Nikumet nepīka, vėskou muokiejė pasakītė dailē - Niekada nepyko, viską mokėjo pasakyti gražiai.

• Pasėrokoutė dailē - Pasikalbėti gražuoju
  

Darboutėis - dirbti
Pradiejau darboutėis naujuo vėituo - Pradėjau dirbti naujoje vietoje.
Jau rēk eitė darboutėis - Jau reikia eiti dirbti.
Darboujous laikraštė redakcėjuo - Dirbu laikraščio redakcijoje.
Dėdlē (taip pat dėdėlē) - labai
Dėdlē daug - Labai daug.
Dėdlē tonkē - Labai dažnai.

• Dėdlē diekou! - Labai ačiū!
  

Dėigtė - sodinti
Je kou nuorintās rēk sietė ar deigtė, vėskou padėrbk lig Juonėniu - Jeigu ka nors reikia sėti ar sodinti, viską padaryk iki Joninių
Diedlioutė - dėlioti
Kūlātē sodiedliuotė - Akmenukai sudėlioti.
Diekis - lovatiesė
Diekou! - ačiū!
Diekou, ka atejuot! - Ačiū, kad atėjote!
Diekou ož rokunda! - Ačiū už pokalbį!

• Dėdlē diekou! - Labai ačiū!
  

Dīvītėis - stebėtis
Nier kuo dīvītėis, ka.../je... - Nėra ko stebėtis, kad.../jeigu...
Drobīnas - kopėčios
(Pl. lenkų drabina)
Duovėna - dovana
Duovėnuotė - dovanoti
Dūršlioks (dā "dėršlioks") - rėtis

Ė

Ėšplautė -
1) išplauti
2) išskalbti
Jiestė ėšverd, drabožius ėšplaun - Pagamina valgyti, išskalbia drabužius.
Ešruodītė - atrodyti
To gerā ėšruodi - Tu gerai atrodai
Ta koskelė dėdlē poikē ėšruod - Ta skarelė puikiai atrodo.
Ėštratentė - iškošti (piktai pasakyti) (?)
Moštėis nepol, ale vėsos ėsėtėmpės ėštratėn: Kvailas kaip čebato aulas! - Muštis nepuola, bet visas įsitempęs iškošia: Kvailas kaip bato aulas.
Eštorietė - ištverti
Vīrā be muotrėškas meilės ėlgā neištor - Vyrai be moteriškos meilės neilgai ištveria.
(Plg. latvių izturēt <=> latgalių iztvert)

F

Fainē - linksmiai, smagiai
Fukteliavuotė - išsijuoti

G

Gėmbė - pakaba
Gondrakinis - gandralizdis
Grabas - karstas
Gruobā - žarnos
Gruopē - rinkis
Griūšus - kriaušė
Gūrā - palėpė

Gimizã - daržovės (plg.vok. Gemüse)

I

Iduomautėis (kou) - domėtis (kuo)
Iduomautėis literatūra - Domėtis literatūra.
Ikīps - skersas, įstrižas
Kudie tava akis žalės ėr ikīpas - Kodėl tavo akys žalios ir skersos (įstrižos).
Imeigtė - galėti, sugebėti

• Aš imeigo - man išeina, man pavyksta
  

Kāp to tēp imeigē? - Kaip tau taip išėjo? Kaip tu taip sugebėjai?
Isėveizietė - įsižiūrėti, pamatyti
Iveizietė - pamatyti, įžiūrėti, matyti
Tumsībie žmuogu sunko iveizietė - Tamsoje žmogų sunku pamatyti.

J

Jaunas dėinas - jaunystė
Anou puoezėjė tink nu jaunū dėinū - Jam poezija patinka nuo jaunystės.
Je - jeigu, jei
Jė - taip
Jiestė -valgyti
Ons nuor jiestė - Jis nori valgyti.
Jiestė ėšverd, drabožius ėšplaun - Pagamina valgyti, išskalbia drabužius.
Ėšalkau jiestė - Užsinorėjau valgyti, išalkau.
Jied paskotėnioujė douna - Valgo paskutinę duoną.
Vāks jiestė praša - Vaikas prašo valgyti.
Čė dabā vėins gīvėni, nie kas jiestė īr išverdous, nie šėrdi noramėn - Čia dabar vienas gyveni, nei kas valgyti pagamina, nei širdį nuramina.
(Plg. latvių, latgalių ēst)
2) ėsti
Ėš bada ėr šou varškė jied - Iš bado ir šuo varškę ėda.
3) graužti
Smielis akės jied - Smėlis akis graužia.
Jopelė - suknelė
Mergātės apsėvėlka jau patės gražiausės jopelės - Mergaitės apsivilko pačias gražiausias sukneles.
So jopelės ronkuovė vėn ašaras šloustau ėr šloustau - Suknelės rankove ašaras vis šluostau ir šluostau.

K

Kaišėna - bulvių skutyklė
Kalvarats - verpimo ratelis
Kapalėšius - skrybėlė
Karakteris - charakteris
Kaulītė - reikalauti
Kavuonės - slėpynės
Kavuotė -
1) slėpti
Vėskou liuob rēks kavuotė no vagėis - Viską tekdavo slėpti nuo vagių.
2) prižiūrėti, globoti, daboti
Palėktė kavuotė vāka - Palikti prižiūrėti vaiką.
(Dėl reikšmės panašumo plg. latgalių globuot ' 1) slėpti, 2) globoti')
Kavuotėis - slėptis
Keravuotė - saugoti
Kėik -
1) kiek
2) kaip
Kėits -
1) kietas
2) tvirtas
Laikuos keitė, išdėdė ė statė - Laikosi tvirti, išdidūs ir statūs.
Bovam kėitė kap tėi kūlē šalėp keliū - Buvome tvirti kaip akmenys šalia kelių.
Kestės - neštuvai
Kinis -
1) migis
2) lizdas
(Sinonimas - lėzdas)
Kiuocis - krepšys
(Plg. latvių ķocis)
Klecks - cepelinas, kleckā - cepelinai
Kloika - ištižėlis
Kniaustė - nieko nematyti
Kninga - knyga
Parskaitė mažne vėsas kningas - Perskaitė beveik visas knygas.
Koisis (tēp pat knioisis, tēp pat kuisys) - uodas
Koistėis – ieškoti, šnerkštis
Koknė - krosnis
Koskelė - skarelė
Apsėguobtė koskelė - Užsirišti skarelę
Krėžis - krepšis
Krieslos - kėdė
Kriuoktė - verkti
Vāks kriuok - Vaikas verkia.
Balsē kriuoktė - Verkti visu balsu.

• Kriuok ā joukēs - Ar verkti, ar juoktis.
  

Kuožn/s, -a - kiekvien/as, -a
Kūjatis - plaktukas
Kūlinis aptvars - Akmeninis užtvaras.
Kūlėnė tuora - Akmeninė tvora.
Kūlis - akmuo
Muosiedė kūlē – dėdėlė, mažė - Mosėdžio akmenys - dideli, maži.
Bovam kėitė kap tėi kūlē šalėp keliū - Buvome tvirti kaip akmenys šalia kelių.
Kūlīns - akmenynas
Kūšinti - liesti
Nekūšink to monės - Neliesk tu manęs.
Kuškis - kuokštas
(Plg. latvių kušķis)
Kuntens - sotus
Kūtė - tvartas, kluonas
(Plg. latvių kūts)
Kvačē - slėpynės
Einam pažaistė kvačēs
(Sinonimas - kavuonės)
Kvīnā (dgs.) - kmynai
Sūris so kvīnās - Sūris su kmynais
Kvartūgs - prijuostė

L

Laidars - diendaržis
Karvės dabā īr laidaruo - Karvės dabar diendaržyje.
(Plg. latvių laidars <=> latgalių dīnduorzs)
Lasītė - rinkti
Lasītė ougas - Rinkti uogas.
Vākā lasa kūlelius - Vaikai renka akmenukus.
(Plg. latvių lasīt)
Ledžingas - pačiūžos
Kiaura dėina so ledžinguom ėšbova ont leda - Visą dieną su pačiūžomis išbuvo ant ledo.
Vāks muok so ledžinguom važioutė - Vaikas moka su pačiūžomis čiuožti.
Leika - piltuvas
Lėgo, lėg - kaip, lyg
Kalns statos lėgo stuogs - Kalnas status kaip stogas.
Lėnciūgs - grandinė
Liauns - plonas
Likterna - žibintas
Lingīnė - supynė
Liousos - laisvas
Luinīs - durnius
Luopeta - kastuvas
(Plg. latgalių luopsta)

M

Malka - krūva
Markna - šlapias
Mašinavuotė - br>Mašinavuotė pėina - Separuoti pieną
Matītėis - matyt
Mažne -
1) beveik
Mažne vėsumet - Beveik visada.
Liuob ateitė mažne kuožna vakara - Ateidavo beveik kas vakarą.
Parskaitė mažne vėsas kningas - Perskaitė beveik visas knygas.
Mažne vėskou jau galem nusėpėrktė - Beveik viską jau galime nusipirkti.
2) vos
Mažne gīvs baėštrūka - Vos gyvas ištrūko.
Mėiga - aruodas, līsvė
Mėslės - mintys
Mėrkals - padažas
Mėslītė - galvoti, manyti
Kāp tamīsta mėslėji? - Kaip jūs manote? (klausimas vienam asmeniui).
Kāp tamīstas mėslėjat? - Kaip jūs manote? (keliems asmenims)
Muotrėška A (daiktavardis) - moteris
Vīrā ė muotrėškas - Vyrai ir moterys.
Muotrėšk/s, -a B (būdvardis) - moterišk/as, -a
Muotrėškas žekės - Moteriškos kojinės.
Mustās (tēp pat musėntās, muset,musiek,musiet) - tikriausiai

N

Naujīna - naujiena
Klausėniejė aple naujīnas nomūs - Klausinėjo apie naujienas namuose.
Nebstavuotė - nebepajėgti, nebebūti pajėg/iam, -iai
Rītuo nebstavuos darboutėis - Rytoj nebebus pajėgus dirbti
Nejostiū: ėš nejostiū - staiga, nelauktai, kaip iš niekur nieko.
Ėš nejostiū ožklopta ana baisiausē išsėgonda - Staiga užklupta ji baisiai išsigando.
Neprietis - priešas
Nikumet - niekada
Nuorontiu paveizietė nikumet netrūkst - Norinčių pažiūrėti niekada netrūksta.
Nikumet nažėnā, kon rasi - Niekada nežinai, ką surasi.
Ana liuob darboutėis nemažā, ale nikumet neliuob būtė dėdlē pavargusi - Ji dirbdavo nemažai, bet niekada nebūdavo labai pavargusi.
Nėrtinis - megztinis
Nuognē -
1) labai, nepaprastai
Ta douna bova nuognē skani - Ta duona buvo nepaprastai skani.
Nuognē graži kalba - Labai graži kalba.
2) (šnek.) baisiai
Ons nuognē lietā vėskon dėrb - Jis baisiai lėtai viską daro.
Nuorintās - nors
Nuorintās vākū par omžio netoriejau, ale vākams kningas muoko rašītė - Nors vaikų niekada neturėjau, bet vaikams knygas moku rašyti.

• Kas nuorintās - kas nors; kažkas
• Kāp nuorintās - kaip nors; kažkaip
• Kor nuorintās - kur nors; kažkur
• Kuoks nuorintās - koks nors; kažkoks

Nuotrīnės - dilgelės

O

Ons - jis
Ons muok žemaitėškā rokoutėis - Jis moka kalbėti žemaitiškai
Ontsėvėlktė - apsivilkti (ant ko)
Ont tuos jopelės ontsėvėlkau dā tuokė mielėna sermiegelė - Ant to suknelės apsivilkau dar tokį mėlyną švarkelį.
Ontrēp-
1) atvirkščiai
Vuo mon ontrēp išejė - O man atvirkščiai išėjo.
Je par Martīna pīles ont leda - par Kaliedas būs ont ondėns ėr ontrēp - Jeigu Martyno dieną antys ant ledo, per Kalėdas bus ant vandens ir atvirkščiai.
2) aukštyn kojom(is)
Kumet vėsks ont svieta apsėvert ontrēp - Kada viskas pasaulyje apsiverčia aukštyn kojom.
3) išvirkščiai
Marškėnius apsėvėlka ontrēp - Marškinius apsivilko išvirkščiai.
Ondou - vanduo

P

Pabonga - pabaiga
Padėrbtė - padaryti
Vėskou padėrba bėstrē ė lig pat gala - Viską padarė greitai ir iki galo.
Padietė vākou padėrbtė pamuokas - Padėti vaikui padaryti pamokas.
Padīvītė - nustebti, palaikyti (ką) keistu
Ka nieks nematīto, kas če atvažiava, ė paskou nepadīvīto - Kad niekas nematytų, kas čia atvažiavo, ir paskui nenustebtu.
Paišelė - pieštukas.
Puopierios ė paišelės - Popierius ir pieštukai.
Lūpu paišelė - Lūpų pieštukas.
Pakavuotė - paslėpti
Pakavuots nu svetėmū akiū - Paslėptas nuo svetimų akių.
Pakosavuotė - paskatinti
Tas anou pakosavuojė jimtėis kėta darba - Tai jį paskatino imtis kito darbo.
Kas tamsta pakosavuojė iduomautėis literatūra? - Kas jus paskatino domėtis literatūra?
Palē (kon) - pagal (ką)
Rašītė palē taisīklės - Rašyti pagal taisykles.
Dorboutėis palē pruofesėjė - Dirbti pagal profesiją.
Palėktė - likti, pasilikti
Tēp ė paliksi nesopratės - Taip ir liksi nesupratęs.
Pamėnavuotė - paminėti
Rēktom pamėnavuotė ėr ontra anuo kninga - Reikėtų paminėti ir antrą jo knygą.
Sārašė īr pamėnavuotė ė kėtė žmuonis - Sąraše paminėti ir kiti žmonės.
Pamėslītė - pagalvoti
Pamīlietė -
1) įsimylėti
Tumet aš tavi truopnē pamīlieso - Tada aš tave tikrai įsimylėsiu.
2) pamilti
Mes truokštam Dėiva pamīlietė - Trokštame Dievą pamilti.
Par -
1) per
2) (verčiamas laiko galininku)
Par vėsa dėina - Visą dieną
Par vėsa omžiu - Visą gyvenimą
Pariedīms -
1) įrengimas
2) įrenginys
Kas čė tuoks naregiets pariedīms? - Koks čia neregėtas įrenginys? [?]
parietkavestuvės
Pas (kuo) - pas (ką)
Pas monės - Pas mane.
Pasėkavuotė - pasislėpti
Nuorės ėr pasėkavuotė nu tū žvilgsniu - Norisi ir pasislėpti nuo tų žvilgsnių.
Nespiejė pabiegtė, pasėkavuotė, kor nuorint ožlīstė - Nespėjo pabėgti, pasislėpti, kur nors užlįsti.
Patermasas - padažas
Patruopītė - pataikyti
Pažiubintė - pašviesti
Pelkė - vandens bala
Pėtelnė - keptuvė
(Plg. lenkų patelnia)
Pīlė - antis
(Plg. latvių pīle)
Pilīčė - dildė
Pinings, piningā - pinigai

• Būtė pri pininga - Būti piniging/am, -ai, turėti pinigų
  

Plints - plyta (?); plentas
Poškoutė - linguoti (?); puškuoti; šnopuoti(?)
Laivelis puškuojė - laivelis linguoja (?)
Potra - košė
Jiestė potra - Valgyti košę.
(Plg. latvių, latgalių putra)
Pratintaliuotė - kaboti (kažkiek laiko)
Pakarts (?) pratintaliava tris dėinas - Pakartas kabojo tris dienas.
Pri -
1) prie
2) pas
Ā beatėisi pri mūsa rītuo (rītuo dėina)? - Ar dar ateisi rytoj pas mus rytoj?
Prietelis - asmuo, siauriau "geras žmogus".
Prigimt/s, -a - gimt/asis, -oji
Prigimta kalba - Gimtoji kalba.
Mona prigimta kalba īr žemaitiu - Mano gimtoji kalba - žeimaičių.
Prigimta žeme - Gimtoji žemė.
Prigimtė nomā - Gimtieji namai.
Priemenė - prieangis
Pritėktė -
1) tikti, būti ger/am, -ai
Sūris pritink pri alaus - Sūris tinka prie alaus.
Nuognā skani douna, ė tēp pritink pėlvou - Labai skani duona, ir tokia gera pilvui.
Tas pri vėskuo pritink - Tas prie visko tinka.
2) derėti
Ar pritink līstė i akis su dornās pasiūlīmās - ?
Ied, kas tink ėr ėšruod, kāp pritink - Valgyk tai, kas patinka, ir atrodyk taip, kaip pridera.
Pėrma karta susitinkont pritink prisistatītė - Pirmą kartą susitikus dera prisistatyti.
Pruosītė - lyginti
Pruosus - lygintuvas
Punčiakas - kojinės
Puodė - krikštavaikis
Kūma nusėdīvėjė, kuoki anuos puodė dėdėlė ožauga ėr kėik ėšgražiejė - Krikštamotė nusistebėjo, koks jos krikštavaikis didelis užaugo ir kaip išgražėjo.
(Plg. latvių dial. (Kurše) pāde)

R

Rakonds - įrankis
Ratā (dgs.) - vežimas
Ratu tekėnis - Vežimo ratas.
Ratpiedis - stipinas
Tekėnė ratpiedē - rato stipinai
Rėba - šonkaulis
(Plg. latvių riba <=> latgalių suonkauļs)
Rėkioutėis - ruoštis
Jau rēk reikioutės ont nomū - Jau reikia ruoštis namo.
Riktingā - tikrai, gerokai, iš esmės
Ana īr vāka besėlaukonti, ale jau tēp riktingā stuora besonti - Sako, ji laukiasi vaiko, bet jau tokia gerokai stora esanti.
Tēp riktingā vėsks bova isisiūbavės - Jau taip gerokai viskas buvo įsisiūbavę.
Dounas gabala riktingā sominkė - Duonos gabala gerokai suminkė.
Riktings - ?
(vok. richtig > latv. riktīgs) A žėnā, kuoks stėpros, kėits ė riktings īr žemaitis? - ?
Rokoutėis -
1) kalbėtis, šnekėtis, šnekučiuotis
Anodo rokavuos ėr joukava - Jie (abu) šnekėjosi ir juokavo.
2) kalbėti, šnekėti
Ons muok žemaitėškā rokoutėis - Jis moka kalbėti žemaitiškai.
Rokoutėis žemaitėškā par radėjė - Kalbėti žemaitiškai per radiją.
Rokunda - pokalbis.
Diekou ož rokunda! - Ačiū už pokalbį!
Ropotes - bulvės
Rubežius - siena, linija, pakraštys
Ruoda - šneka, pokalbis, pasišnekėjimas
Vestė ruoda - Vesti pokalbį

• Pabrauktė ruoda - pasišnekėti
  

Ons muok so vėsās ruoda pabrauktė - Jis moka su visais pasišnekėti.
Ruods - Turbūt (?)
Telšē – vuo tatā tas tad gers īr miests! - Telšiai - Va ten tai yra geras miestas
Rušavuotė - liesti
Nerušvakuok to mona daiktū - neliesk mano daiktų

S

Sāsvėnīs - sąsiuvinis.
Kningas ė sāsvėnē - Knygos ir sąsiuviniai.
Sierčėkā - degtukai
Skadā - laiptai
Skadās lėptė (?) - Lipti laiptais.
Skalītė - loti
Skleps - rūsys
Slaptuomės - slapčia
Vėn liuob slaptuoms ateitė - Vis slapčia ateidavo.
Slostē - spąstai
(Plg. latvių slazds <=> latgalių spūsts)
Smagos -
1) sunkus
Smagos maišas - Sunkus maišas.
(Plg. latvių smags maiss)
2) stiprus
Smagos pabėldiejėms - Stiprus pabeldimas.
Smetuons - grietinė
Sodiedlioutė - sudėlioti.
Kūlātē truopnē sodiedliuotė - Akmenukai kruopščiai sudėlioti.
Solasītė - surinkti
Solasīk pabėrosius žėrnius - Surink pabirusius žirnius.
(Plg. latvių salasīt)
Someigtė - mokėti; sugebieti(?)
Ons vėskou someigė padėrbtė - Jis viską mokėjo padaryti.
Sosėvadintė - sukviesti, surinkti
Kavėnies vediejė sosėvadėna vėsas padaviejės ė viriejės - Kavinės vedėja surinko visas padevėjas ir virėjas.
Sovėsam - visai
Pamatė sesėri sovėsam ba svēkatas - Pamatė seserį visai be sveikatos.
Žuolie, ė ta sovėsam ėšdegusi - Žolė, ir ta visai išdegusi.
Sovėsam netuolėj - Visai netoli.
Ons jau sovėsam nebipaēt - Jis jau visai nepaeina.
Spėitlios - spiečius (ties. ir perk. reikšme)
Moseliu ciels spėitlios soksės aplink galva - Muselių visas spiečius suksis aplink galvą.
Spongė - akis (niekinamasis)
Sprostis - pakaba
Stavuotė - pajėgti, būti pajėg/iam, -iai, sugebėti
Rītuo nebstavuos darboutėis - Rytoj nebebus pajėgus dirbti.
Sveibere - degtukai
Sviets - pasaulis

Š

Šalėp - šalia, greta
Kūlis šalėp kelia - Akmuo šalia kelio.
Anuos stuoviejė šalėp - Jos stovėjo greta.
Veiziek, ka šalėp tavės vėsumet būtom draugė - Žiūrėk, kad šalia tavęs visada būtų draugė.
Šieks - silosas
Šieps, šiepėlis - spinta
Šiepa ožrakėna ėr rakta pakavuojė - Spintą užrakino ir raktą paslėpė.
Šėnavuotė - rūpintis, prižiūrėti
Aš tavi šėnavuosio par vėsa omžiu - Aš tavimi rūpinsiuos visą gyvenima.
Šiperis - sklendė
Užstūmk šiperi ka perkūns neitrėnkto - Užstumk sklendę, kad perkūnas netrenktų
Šnobelis - nosis
Šlams - šiukšlės, sąšlavos
Špuokinīčė - inkilas
Špuoks - varnėnas
Špuosos - juokas

T

Taisītė -
1) taisyti
2) ruošti

• Taisītė pėitus - Ruošti pietus.
  

Tat - taigi, tai; juk, gi
Kuožnos nuoram tat būtė geriesnis - Juk kiekvienas norime būti geresnis.
Tatā - tai, o tai, tai čia
A tatā mon ruodā? - Tai tu čia man rodai?
Tēp tatā ėr sotariem važioutė - Taip ir susitarėme, kad važiuosime.
[Čė rēk daugiau pavīzdiu so vertėmās]
Tauzītė - šnekėti, pasakoti nesąmones
Pradedi niekus tauzītė - Pradedi šnekėti nesąmones.
Ne lėnku kalba mona lūpas tauzīs, vuo žemaitiu žuodi garsins - Ne lenkų kalba mano lūpos šnekės nesąmones, bet žemaičių žodį garsins
Tėik -
1) tiek
2) taip
Tėik skanē kvep - Taip skaniai kvepia.
(Plg. latvių tik garšīgi 'taip skaniai')
Tekėnis - ratas (automobilio, vežimo)
Apvals kāp tekėnis - Apvalus kaip ratas.
Rėit tekėnē - Rieda ratai.
Anuo kuojė šmaukšt i ratu tekėni. - Jo koja šmaukšt į vežimo ratą.
Tėktė - patikti
Tink mon tuokės dainas, gražės anuos īr - Man patinka tokios dainos, jios gražios.
Mon tink svēks jumuors - Man patinka sveikas jumoras.
Mon dėdlē tink klausītėis, kāp žmuonis gražē šnek - Man labai patinka klausytis, kaip žmonės gražiai šneka.
Anou puoezėjė tink nu jaunū dėinū - Jam poezija patinka nuo jaunystės.
(Plg. latvių poet. man tīk šalia neutr. man patīk)
Tintaliuotė - kaboti
Turielka - lėkštė
Tonkē - dažnai.
Ons tonkē liōb ēt' tėn - Jis dažnai ten eidavo.

• Dedlē tonkē - labai dažnai
• Tonkē vėn - dažnokai
  

Toukart -
1) tuomet
2) tuometin/is, -ė
Tručīna - nuodai
Tručītė - nuodyti
Truoba - gyvenamas namas, troba
Truopnē -
1) tiksliai
Truopnē nažėnau - Tiksliai nežinau.
Truopnē apibūdintė - Tiksliai apibūdinti.
Pasakė aiškē ė truopnē - Pasakė aiškiai ir tiksliai.
2) kruopščiai
Vėskou truopnē sodiedliuojė - Viską kruopščiai sudėliojo.
3) tikrai
Je truopnē stuovi ont muokslinčiaus taka, belėikt nedairītėis - ?
Tumet aš tavi truopnē pamīlieso - Tada aš tave tikrai įsimylėsiu.
Truopnos -
1) tikslus
2) kruopštus
Truopnos žmuogos - Kruopštus žmogus.
Tumsībė - tamsa
Tumsībie žmuogu sunko iveizietė - Tamsoje žmogų sunku pamatyti.
Tuora - tvora
Kūlėnė tuora - Akmeninė tvora
(Sinonimas zuomats)

U

Ons, Onsäs - Jis

 Ukulis - debesis.

Uzbuons - ąsotis

V

Valns - laisvas, nepriklausomas
Vambuolė - kamanė
(Plg. latvių dial. (Žiemgaloje) vambole ' vabalas')
Vaks - vaikas
Varažītė - burti
Vėdelčius - šakutė
Veikē - greitai, greit, neužilgo
Klausont tū dainū, veikē ė pats pradedi karto dainioutė - Kai klausiaisi tų dainų, greit ir pats pradedi kartu dainuoti.

• Veikē vėn - gana greitai, neužilgo
  

Ons veikē vėn aple jodvė vėskou sožėnuos - Jis gana greitai apie jus (abu) viską sužinos.
Veizietė - žiūrėti
Veizietė filma - Žiūrėti filmą.
Anėi bova pasakė, ka vež nomėi, vo veizo - vež kėtor - Jie pasakė, kad veža namo, o žiūriu - veža kitur.
Kumet mieginsi pėrma sīki, veiziek, ka šalėp draugė būtom - Kada bandysi pirma kartą, žiūrėk, kad šalia būtų draugė.
Veizuolā - akys (niekinamasis)
Vėn - vis
Vėn atsėminso nomus - Vis prisiminsiu namus.
Vėn anā kas nuorintās liuob būtė negerā - Vis jai kažkas negera buvo.
Ons vėn ved tuolīn, vėn aiškėn, kamė kas īr padiets - Jis vis veda tuoliau, vis aiškina, kur kas padėta.
Par vėsa omžio vėn tas pats - Visą gyvenimą vis tas pats.

• Tonkē vėn - dažnokai
  
• Veikē vėn; greitā vėn - netrukus, gana greitai
  

(Plg. latvių bieži 'dažnai' - bieži vien 'dažnokai'; drīz 'greit' - drīz vien 'neužilgo, gana greit')

• Vėn ė vėn - visą laiką, visada, visuomet
  

Vėndzīkla - rūkykla
Veselė - vestuvės
Vėsumet - visada, visuomet
Posrītē vėsumet jau liuob vėrs kuošės - Pusryčiams visada virs košę.
Ons ne vėsumet sied galė - Jis nevisada sėdi gale.

• Kāp vėsumet - kaip visada
  

Viedrus, viedros - kibiras
Virbinīčė - malkinė
Vuodingas - kenksmingas, pražūtingas, žalingas
(Plg. latgalių vuodeigs)
Vuotkuotis - botkotis

Z

Zaunītė - šūkauti
Zeimeris - pjovimo staklės
Zopė - sriuba
(Plg. latvių zupa)
Zuovieskā - vyriai
Zuomats - tvora (mūrinė arba akmenų)
Eššuoktė par zuomata - Peršokti per (mūrinę) tvorą
Apmūrīts zuomato - Aptvertas mūrine tvora
(Sinonimas tuora)
Zvanītė - skambinti varpais
(Plg. latvių zvanīt)

Ž

Žekė - kojinė
Vīrėškas žekės - Vyriškos kojinės.
Muotrėškas žekės - Moteriškos kojinės.
(Plg. latvių zeķe)
Žlėbė - akys (niekinamasis)