Skolinys iš viduriniosiosvidurinės vokiečių žemaičių k. ''[[un]]'' („ir“). Jis pakeitė dalelytę ''ir'' (palyginimui, lietuvių k. ''[[ir]]''). Iš pradžių buvo keletas tarpusavyje konkuruojančių jungtukų, perimtų iš įvairių germaniškų dialektų (pavyzdžiui, ''[[und]]'', ''[[unde]]''); šalia to egzistavo ir tam tikros formos, paveiktos žodžio ''[[ir]]'' (tai privedė prie tokių dalelyčių kaip ''[[ind]]'', ''[[in]]''), tačiau nuo XVIII a. dominuojančiuoju variantu tapo [[un]].<ref>^ [https://lt.wikipedia.org/wiki/Konstantinas_Karulis Karulis, Konstantīns] (1992), „un“, knygoje ''Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca'' (latvių kalba), Rīga: AVOTS, <small>[https://en.wiktionary.org/wiki/Special:BookSources/9984-700-12-7 →ISBN]</small></ref>
