Latvių kalba taisyti

 
Žmonės: dagestaniečių pora
1-oji linksniuotė
Linksnis
Locījums
Vienaskaita
Vienskaitlis
Daugiskaita
Daudzskaitlis
Vardininkas
Nominatīvs
cilvēks cilvēki
Kilmininkas
Ģenitīvs
cilvēka cilvēku
Naudininkas
Datīvs
cilvēkam cilvēkiem
Galininkas
Akuzatīvs
cilvēku cilvēkus
Įnagininkas
Instrumentālis
cilvēku cilvēkiem
Vietininkas
Lokatīvs
cilvēkā cilvēkos
Šauksmininkas
Vokatīvs
cilvēk! / cilvēks! cilvēki!

Tarimas taisyti

  • TFA: [tsìlvæ̀ːks]
    •   

Daiktavardis taisyti

cilvēks (vyr. g.)

  1. žmogus (lt)

Mažybinė forma: cilvēciņš

Frazeologizmai taisyti

Etimologija taisyti

Skolinys iš senosios rytų slavų k. человѣкъ (čelověkŭ) (palyg. rusų k. человек (čelovék), iš slavų prokalbės čelověkъ, iš ankstenio *kelověkъ). Žodis vīrs („vyras“) anksčiau kartu reiškė „žmogus“. Remiantis tuo, kad buvo prarastas prieš tai buvęs specifinis terminas (palyg. lietuvių k. žmogus, lotynų k. homo), ši polisemija galėjo paskatinti žodžio pasiskolinimą.[1]

Nuorodos taisyti

  1. ^Karulis, Konstantīns (1992), „cilvēks“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN