abiašmenis

 Lietuvių kalba

Būdvardis

abiašmenis (bdv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. abiašmenis, mot. g. abiašmenė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abiašmenis	abiašmeniai, abiašmeni	abiašmenė	abiašmenės	-	-
kilm.	abiašmenio	abiašmenių	abiašmenės	abiašmenių	-	-
naud.	abiašmeniam	abiašmeniams, abiašmeniam	abiašmenei	abiašmenėms, abiašmenėm	-	-
gal.	abiašmenį	abiašmenius	abiašmenę	abiašmenes	-	-
įnag.	abiašmeniu	abiašmeniais	abiašmene	abiašmenėmis, abiašmenėm	-	-
viet.	abiašmeniame, abiašmeniam	abiašmeniuose, abiašmeniuos	abiašmenėje, abiašmenėj	abiašmenėse	-	-
šauksm.	abiašmeni	abiašmeniai, abiašmeni	abiašmene	abiašmenės	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. abiašmenė.
• Skiemenys: a-bi-aš-me-nis

abiašmenis

1. (Įrankiai) – su ašmenimis iš abiejų pusių
   • Abiašmenis, iš abiejų šalių plokščias, o dantis turi smailias.

Etimologija

abi + ašmuo

---