Iš indoeuropiečių prokalbės *er-el- („erelis“), iš *h₃érō („erelis“). Giminiškas lietuvių k. erelis, arelis, latvių k. ērglis, erelis, prūsų k. arelie, arelis, hetitų k. 𒄩𒀀𒊏𒀸 (ḫāras, „erelis“), slavų prokalbės *orьlъ (senosios bažnytinės slavų k. орьлъ (orĭlŭ), baltarusių k. арол (aról), bulgarų k. орел (orél), čekų k. orel, lenkų k. orzeł, slovakų k. orol, rusų k. орёл (orjól), ukrainiečių k. орел (orél)), germanų prokalbės *aran (gotų k. 𐌰𐍂𐌰 (ara, „erelis“), senosios vokiečių aukštaičių k. arn, danų k. ørn, nyderlandų k. adelaar, senosios anglų k. earn, švedų k. örn, vokiečių k. Aar, Adler), senovės graikų k. ὄρνις (órnis, „paukštis“).
Jotvingių kalba
taisyti
