adlis

Jotvingių kalba


Erelis

Tarimas

TFA: [ád.lis]

Daiktavardis

adlis (vyr. g.)

erelis ^(lt) (sen.)

Daiktavardžio „adlis“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		adlis	adlys
K.		adlis	adliun̄
N.		adliu	adlems
G.		adlin̄	adlin̄s
Įn.		adliu	adleis
Vt.	Vi.	adly	adlysu
	Kr.	adlyn	adlysna
	Gr.	adlypi	adlyspi
	Ar.	adlyp	adliump
Š.		adli!	adlys!

Etimologija

Iš indoeuropiečių prokalbės *er-el- („erelis“), iš *h₃érō („erelis“). Giminiškas lietuvių k. erelis, arelis, latvių k. ērglis, erelis, prūsų k. arelie, arelis, hetitų k. 𒄩𒀀𒊏𒀸 (ḫāras, „erelis“), slavų prokalbės *orьlъ (senosios bažnytinės slavų k. орьлъ (orĭlŭ), baltarusių k. арол (aról), bulgarų k. орел (orél), čekų k. orel, lenkų k. orzeł, slovakų k. orol, rusų k. орёл (orjól), ukrainiečių k. орел (orél)), germanų prokalbės *aran (gotų k. 𐌰𐍂𐌰 (ara, „erelis“), senosios vokiečių aukštaičių k. arn, danų k. ørn, nyderlandų k. adelaar, senosios anglų k. earn, švedų k. örn, vokiečių k. Aar, Adler), senovės graikų k. ὄρνις (órnis, „paukštis“).

Kategorijos

Paukščiai