alkaner

 Norvegų kalba

Tarimas

• TFA: [al'ka.ner]

Daiktavardis

alkaner (bev. g.)

1. alkanai ^(lt)

Etimologija

Nuo norvegų k. alkan. Tolimesnė kilmė: norvegų k. alifatiske hydrokarboner (senovės graikų k. ἄλειφαρ (áleiphar) + ὕδωρ (húdōr) + prancūzų k. carbone).

Kategorijos

• Organinių junginių grupės

Taip pat žiūrėkite

• Bokmålsordboka | Nynorskordboka – „alkan“
• NAOB – „alkan“
• Store norske leksikon – „alkaner“

---