Įvardis; pagrindinė forma: vyr. g. anas, mot. g. ana |
Neįvardžiuotinės formos |
|
Vienaskaita |
Dviskaita |
Daugiskaita |
vard. |
anas, ans, ana |
aniedu |
anie, anos |
kilm. |
ano, anos |
- |
anų, anų |
naud. |
anam, anai |
- |
aniems, aniem, anoms, anom |
gal. |
aną, aną |
- |
anuos, anas |
įnag. |
anuo, ana |
- |
anais, anomis |
viet. |
aname, anam, anoje, anoj |
- |
anuose, anuos, anose |
Įvardžiuotinės formos |
|
Vienaskaita |
Dviskaita |
Daugiskaita |
vard. |
anasai, anoji |
- |
anieji, anosios |
kilm. |
anojo, anosios |
- |
anųjų, anųjų |
naud. |
anajam, anajai |
- |
aniesiems, anosioms |
gal. |
anąjį, anąją |
- |
anuosius, anąsias |
įnag. |
anuoju, anąja |
- |
anaisiais, anosiomis |
viet. |
anajame, anojoje |
- |
anuosiuose, anosiose |
anoms (syn.: joms) - asm. įvrd. kalbant apie moteriškosios giminės trečiuosius asmenis: Ką tu anoms duosi.