| Įvardis; pagrindinė forma: vyr. g. anas, mot. g. ana |
|---|
| Neįvardžiuotinės formos |
| |
Vienaskaita |
Dviskaita |
Daugiskaita |
| vard. |
anas,
ans,
ana |
aniedu |
anie,
anos |
| kilm. |
ano,
anos |
- |
anų,
anų |
| naud. |
anam,
anai |
- |
aniems,
aniem,
anoms,
anom |
| gal. |
aną,
aną |
- |
anuos,
anas |
| įnag. |
anuo,
ana |
- |
anais,
anomis |
| viet. |
aname,
anam,
anoje,
anoj |
- |
anuose,
anuos,
anose |
| Įvardžiuotinės formos |
| |
Vienaskaita |
Dviskaita |
Daugiskaita |
| vard. |
anasai,
anoji |
- |
anieji,
anosios |
| kilm. |
anojo,
anosios |
- |
anųjų,
anųjų |
| naud. |
anajam,
anajai |
- |
aniesiems,
anosioms |
| gal. |
anąjį,
anąją |
- |
anuosius,
anąsias |
| įnag. |
anuoju,
anąja |
- |
anaisiais,
anosiomis |
| viet. |
anajame,
anojoje |
- |
anuosiuose,
anosiose |
anoms (syn.: joms) - asm. įvrd. kalbant apie moteriškosios giminės trečiuosius asmenis: Ką tu anoms duosi.
