antrašančiu

Taip pat žr.: antrašančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

antrašančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. antrašantis, mot. g. antrašanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antrašąs, antrašantis	antrašą, antrašantys	antrašanti	antrašančios	-	antrašą
kilm.	antrašančio	antrašančių	antrašančios	antrašančių	-	-
naud.	antrašančiam	antrašantiems, antrašantiem	antrašančiai	antrašančioms, antrašančiom	-	-
gal.	antrašantį	antrašančius	antrašančią	antrašančias	-	-
įnag.	antrašančiu	antrašančiais	antrašančia	antrašančiomis	-	-
viet.	antrašančiame, antrašančiam	antrašančiuose, antrašančiuos	antrašančioje, antrašančioj	antrašančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antrašantysis	antrašantieji	antrašančioji	antrašančiosios	-	-
kilm.	antrašančiojo	antrašančiųjų	antrašančiosios	antrašančiųjų	-	-
naud.	antrašančiajam	antrašantiesiems	antrašančiajai	antrašančiosioms	-	-
gal.	antrašantįjį	antrašančiuosius	antrašančiąją	antrašančiąsias	-	-
įnag.	antrašančiuoju	antrašančiaisiais	antrašančiąja	antrašančiosiomis	-	-
viet.	antrašančiajame	antrašančiuosiuose	antrašančiojoje	antrašančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. antrašantis, mot. g. antrašanti.
• Skiemenys: ant-ra-šan-čiu

antrašančiu (sen.)

1. tas, kuris antrašo

Etimologija

<= antrašyti, antrašo, antrašė <= ant- + rašyti, rašo, rašė

---