antrašytu

Taip pat žr.: antrašytų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

antrašytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. antrašytas, mot. g. antrašyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antrašytas	antrašyti	antrašyta	antrašytos	antrašyta	-
kilm.	antrašyto	antrašytų	antrašytos	antrašytų	-	-
naud.	antrašytam	antrašytiems	antrašytai	antrašytoms	-	-
gal.	antrašytą	antrašytus	antrašytą	antrašytas	-	-
įnag.	antrašytu	antrašytais	antrašyta	antrašytomis	-	-
viet.	antrašytame	antrašytuose	antrašytoje	antrašytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antrašytasis	antrašytieji	antrašytoji	antrašytosios	-	-
kilm.	antrašytojo	antrašytųjų	antrašytosios	antrašytųjų	-	-
naud.	antrašytajam	antrašytiesiems	antrašytajai	antrašytosioms	-	-
gal.	antrašytąjį	antrašytuosius	antrašytąją	antrašytąsias	-	-
įnag.	antrašytuoju	antrašytaisiais	antrašytąja	antrašytosiomis	-	-
viet.	antrašytajame	antrašytuosiuose	antrašytojoje	antrašytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. antrašytas, mot. g. antrašyta.
• Skiemenys: ant-ra-šy-tu

antrašytu (sen.)

1. tas, kurį antrašė

Etimologija

<= antrašyti, antrašo, antrašė <= ant- + rašyti, rašo, rašė

---