apstulbinęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apstulbinęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apstulbinęs, mot. g. apstulbinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apstulbinęs	apstulbinę	apstulbinusi, apstulbinus	apstulbinusios	-	apstulbinę
kilm.	apstulbinusio	apstulbinusių	apstulbinusios	apstulbinusių	-	-
naud.	apstulbinusiam	apstulbinusiems	apstulbinusiai	apstulbinusioms	-	-
gal.	apstulbinusį	apstulbinusius	apstulbinusią	apstulbinusias	-	-
įnag.	apstulbinusiu	apstulbinusiais	apstulbinusia	apstulbinusiomis	-	-
viet.	apstulbinusiame	apstulbinusiuose	apstulbinusioje	apstulbinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apstulbinusysis	apstulbinusieji	apstulbinusioji	apstulbinusiosios	-	-
kilm.	apstulbinusiojo	apstulbinusiųjų	apstulbinusiosios	apstulbinusiųjų	-	-
naud.	apstulbinusiajam	apstulbinusiesiems	apstulbinusiajai	apstulbinusiosioms	-	-
gal.	apstulbinusįjį	apstulbinusiuosius	apstulbinusiąją	apstulbinusiąsias	-	-
įnag.	apstulbinusiuoju	apstulbinusiaisiais	apstulbinusiąja	apstulbinusiosiomis	-	-
viet.	apstulbinusiajame	apstulbinusiuosiuose	apstulbinusiojoje	apstulbinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. apstulbinusi.
• Skiemenys: ap-stul-bi-nęs

apstulbinęs

1. tas kuris apstulbino

Etimologija

<= apstulbinti, apstulbina, apstulbino

---