apstulbinsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apstulbinsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apstulbinsimas, mot. g. apstulbinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apstulbinsimas	apstulbinsimi	apstulbinsima	apstulbinsimos	apstulbinsima	-
kilm.	apstulbinsimo	apstulbinsimų	apstulbinsimos	apstulbinsimų	-	-
naud.	apstulbinsimam	apstulbinsimiems	apstulbinsimai	apstulbinsimoms	-	-
gal.	apstulbinsimą	apstulbinsimus	apstulbinsimą	apstulbinsimas	-	-
įnag.	apstulbinsimu	apstulbinsimais	apstulbinsima	apstulbinsimomis	-	-
viet.	apstulbinsimame	apstulbinsimuose	apstulbinsimoje	apstulbinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apstulbinsimasis	apstulbinsimieji	apstulbinsimoji	apstulbinsimosios	-	-
kilm.	apstulbinsimojo	apstulbinsimųjų	apstulbinsimosios	apstulbinsimųjų	-	-
naud.	apstulbinsimajam	apstulbinsimiesiems	apstulbinsimajai	apstulbinsimosioms	-	-
gal.	apstulbinsimąjį	apstulbinsimuosius	apstulbinsimąją	apstulbinsimąsias	-	-
įnag.	apstulbinsimuoju	apstulbinsimaisiais	apstulbinsimąja	apstulbinsimosiomis	-	-
viet.	apstulbinsimajame	apstulbinsimuosiuose	apstulbinsimojoje	apstulbinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. apstulbinsima.
• Skiemenys: ap-stul-bin-si-mas

apstulbinsimas

1. tas kurį apstulbins

Etimologija

<= apstulbinti, apstulbina, apstulbino

---